Gintaras Beresnevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gintaras Beresnevičius
Gintaras beresnevicius.jpg
Gimė: 1961 m. liepos 7 d.
Kaune
Mirė: 2006 m. rugpjūčio 6 d. (45 metai)
Vilniuje
Tautybė: lietuvis
Veikla: religijotyrininkas, etnologas, prozininkas, publicistas, eseistas.
Sritis: senoji baltų religija, mitologija, pasaulio religijos
Išsilavinimas: Humanitarinių mokslų daktaras
Alma mater: Vilniaus universitetas

Gintaras Beresnevičius (1961 m. liepos 7 d. Kaune – 2006 m. rugpjūčio 6 d. Vilniuje) – lietuvių religijotyrininkas, etnologas, prozininkas, publicistas, eseistas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

19791984 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją. 19861989 m. buvo Kauno politechnikos instituto Filosofijos katedros asistentas. 19901999 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos ir folkloristikos katedros dėstytojas. Humanitarinių mokslų daktaras: 1993 m. apgynė humanitarinių mokslų srities etnologijos krypties mokslų daktaro disertaciją „Pomirtinio gyvenimo samprata senovės lietuvių pasaulėžiūroje”. Pradėjo bendradarbiauti su žymiausiu lietuvių etnologu Vytautu Bagdanavičiumi, įsteigusiu Čikagos lituanistikos tyrimo ir studijų centrą. 1993 m. stažavosi Vokietijoje. Nuo 1995 m. – VU Religijos tyrimų ir studijų centro docentas. 1996–1997 m. buvo VDU etnologijos ir folkloristikos katedros vedėju. Taip pat skaitė paskaitas Vilniaus dailės ir Lietuvos muzikos akademijose. Dėstyti kursai: Religijotyros įvadas, Religijų istorija, Lietuvių religija ir mitologija.

Nuo 1990 m. dirbo Kultūros, filosofijos ir meno institute Baltų kultūros skyriuje, nuo 2004 m. buvo šio skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas. Buvo Lietuvos religijotyrininkų draugijos pirmininkas, mokslinio žurnalo „Darbai ir dienos“ redakcinės kolegijos narys, „Naujojo židinio“ bendradarbis, „Metų“ kolumnistas, „Šiaurės Atėnų“ religijos skyriaus redaktorius.

Išleido 17 knygų, tarp jų – kelis mokslinius veikalus. Pirmojo lietuvių postmodernistinio romano autorius. Publikavo apie 60 mokslinių straipsnių baltų religijų istorijos ir teorijos temomis, apie 500 publicistinių, eseistinių straipsnių, recenzijų, keliolika novelių literatūrinėje spaudoje.

1997 m. apdovanotas literatūrinio žurnalo „Nemunas“ novelistikos premija, 1997 m. – „Literatūros ir meno“ publicistikos premija, 2000 m. – Druskininkų poetinio rudens premija už poetinį debiutą (už poeziją eseistikoje), 2000 m. – Kultūros ministerijos premija už eseistiką, 2001 m. – Lietuvos Prezidentūros premija už esė Lietuvos istorijos temomis rinkinį „Ant laiko ašmenų“ (2002 m.). Palaidotas Romainių kapinėse.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvių kalba:

  • Dausos: pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lietuvių pasaulėžiūroje: (studija). Klaipėda: Gimtinė, 1990.
  • Baltų religinės reformos (studija). Vilnius: Taura, 1995.
  • Religijotyros įvadas (studija). Vilnius: Aidai, 1997.
  • Religijų istorijos metmenys (studija). Vilnius: Aidai, 1997. 2-asis papildytas ir pataisytas leidimas.
  • Kosmosas ir šventvietės lietuvių ir prūsų religijose (studija). Kaunas: VDU leidykla, 1998.
  • Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas. Vilnius: Aidai, 2001.
  • Ant laiko ašmenų (eseistika). Vilnius: Aidai, 2002.
  • Siužetą siūlau nušauti (esė rinkinys). Vilnius: Baltos lankos, 2002. 173 pp.
  • „Eglė žalčių karalienė“ ir lietuvių teogoninis mitas: religinė istorinė studija. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003.
  • Imperijos darymas: Lietuvių ideologijos metmenys: Europos Sąjunga ir Lietuvos geopolitika XXI a. pirmojoje pusėje (studija). Vilnius: VU leidykla, 2003.
  • Palemono mazgas: Palemono legendos periferinis turinys: religinė istorinė studija. Vilnius: UAB „Sapnų sala“, 2003.
  • Pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lietuvių pasaulėžiūroje (studija). Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2003.
  • Religijotyra: vadovėlis 11 klasei. Vilnius: Tyto alba, 2003.
  • Religijotyra: vadovėlis 12 klasei. Vilnius: Tyto alba, 2003.
  • Religijotyros žodynas: pagrindinės sąvokos. Vilnius: Tyto alba, 2003.
  • Vilkų saulutė (eseistika). Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
  • Lietuvių religija ir mitologija: sisteminė studija. Vilnius: Tyto alba, 2004.
  • Naujojo atgimimo išvakarės: kontrsekuliarizacijos Lietuvoje kontūrai (studija). Vilnius: Aidai, 2005.
  • Pabėgęs dvaras (esė, romanas). Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
  • Paruzija (romanas). Vilnius: Tyto alba, 2005.
  • Kaukučiai ir Varinis Šernas (literatūrinė pasaka). Vilnius: Nieko rimto, 2007.
  • Kaukų šeimynėlė (literatūrinė pasaka). Vilnius: Nieko rimto, 2009.

Literatūros kritika:

Vokiečių k.:

  • Kai U. Müller, Gintaras Beresnevicius, Cornelius Hasselblatt, Detlev Henning. Zauber der baltischen Staaten. März 2005. 190 psl. ISBN 3-86517-030-7.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Esė:

Publicistika:

1995 m. VDU skaitytų paskaitų „Eugenas Drevermanas (Eugen Drewermann). Gelminė psichoanalizė ir egzegezė“ konspektai:

Kita: