Vytautas Vitkauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vytautas Vitkauskas
Gimė: 1935 m. rugpjūčio 1 d.
Kuršėnai
Mirė: 2012 m. vasario 18 d. (76 metai)
Šiauliai
Veikla: kalbininkas, redaktorius
Alma mater: Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai:

Vytautas Vitkauskas (1935 m. rugpjūčio 1 d. Kuršėnuose – 2012 m. vasario 18 d. Šiauliuose) – Lietuvos kalbininkas, redaktorius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1958 m. baigė Vilniaus universitetą, 1975 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – humanitarinių mokslų daktaro) disertaciją „Žemaičių dūnininkų šnektų morfofoneminiai dialektizmai“. 1999 m. apgynė habilitacinį darbą „Lietuvių kalbos tarmių morfofoneminiai reiškiniai ir jų svyravimas“.

Nuo 1958 m. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto (dab, Lietuvių kalbos institutas) Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, nuo 1963 m. – to paties instituto Žodynų sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 19902001 m. vadovavo Žodynų skyriui. Dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nuo 2001 m. profesorius. [1]

Mokslinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

V. Vitkauskas – „Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyno“ (1963 m.) vienas sudarytojų, akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorius (1973–1981 m.) ir redaktorius (1978–1995 m.), nuo 1994 m. – vyr. redaktorius (1996–2002 m.). Šiam veikalui užrašė apie 65 000 žodžių iš įvairių tarmių. Už darbą prie Žodyno kartu su kitais 1996 m. paskirta Lietuvos mokslo premija. Daug dirbo rengiant „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninį variantą (2005), „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (vyr. red. S. Keinys) 3 ir 5 leidimus (1993, 2000, 2004 m.).

V. Vitkauskas – lietuvių tarminės leksikografijos pradininkas. 1976 m. išleido „Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyną“, 1988 m. kartu su G. Naktiniene ir A. Paulausku – „Druskininkų tarmės žodyną“ (J. Balčikonio premija).

Paskelbė straipsnių lietuvių dialektologijos, kalbos kultūros, teatro klausimais. Keliolikos knygų autorius. „Lietuvių kalbos atlasui“ ištyrė 22 gyvenamąsias vietas.

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]