Juras Požela (1925)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juras Požela
Pozelaj.jpg
Gimė: 1925 m. gruodžio 5 d. (88 metai)
Maskva, Rusija
Tėvas: Karolis Požėla
Motina: Eugenija Tautkaitė
Sutuoktinis(-ė): Rima Poželienė
Vaikai:

Elena, Karolis

Veikla: fizikas, akademikas, partinis ir politinis veikėjas
Partija: 1953 m. SSKP,
1990 m. LDDP,
2001 m. LSDP
Alma mater: 1951 m. Maskvos universitetas

Juras Požela (g. 1925 m. gruodžio 5 d. Maskvoje, Rusija) – Lietuvos ir Rusijos fizikas, akademikas, kieto kūno plazmos ir puslaidininkių fizikos mokyklos Lietuvoje kūrėjas, mokslo, visuomenės, partinis bei politinis veikėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvas Karolis Požėla buvo žymus LKP veikėjas (1926 m. sušaudytas), motina Eugenija Tautkutė – aktyvi komunistinio pogrindžio dalyvė, rašytoja.

19331941 m. Maskvoje mokėsi vidurinėje mokykloje, 1941–1942 m. – Darbo rezervų mokykloje prie vagonų remonto gamyklos. 1942–1943 m. dirbo gamykloje tekintoju, tekinimo staklių derintoju. 1943–1945 m. tarnavo Raudonojoje armijoje. 1946 m. Vilniuje baigė I. Černiachovskio gimnaziją. 1946–1948 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, 1948–1951 m. – Maskvos universiteto Fizikos fakultete.

1952 m. pradėjo dirbti VU Fizikos ir matematikos fakulteto Eksperimentinės fizikos katedroje. 1952–1956 m. mokėsi SSRS MA Puslaidininkių instituto aspirantūroje, 1956 m. – mokslų kandidatas. 1956 m. LSSR MA – Fizikos ir technikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1956–1958 m. – vyr. mokslinis bendradarbis, 1958–1963 m. – puslaidininkių elektronikos sektoriaus vadovas ir direktoriaus pavaduotojas. 1958–1977 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute ir Vilniaus universitete, nuo 1966 m. – profesorius. 1963–1966 m. – LMA Fizikos ir matematikos instituto direktorius. 1964 m. Leningrado A. Jofės fizikos institute apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją[1]. 1967–1985 m. – naujai įkurto LMA Puslaidininkių fizikos instituto direktorius. 19721984 m. – LSSR MA viceprezidentas, 1984–1992 m. – prezidentas[2]. Nuo 1996 m. – Puslaidininkių fizikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis.

1968 m. išrinktas LSSR MA tikruoju nariu. 1972–1979 m. – „Žinijos“ draugijos pirmininkas. 1984 m. – SSRS mokslų akademijos akademikas bei Europos fizikų draugijos tarybos narys. 1991 m. išrinktas Europos mokslo ir meno akademijos nariu, 1993 m. – Europos akademijos nariu. 1992 m. tapo Tarptautinio mokslinės kultūros centro Lietuvos skyriaus prezidentu.

Mokslinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Tyrė karštųjų elektronų emisiją ir kitus su jais susijusius reiškinius puslaidininkiuose, esančiuose nehomogeniškuose superaukšto dažnio elektriniuose laukuose, griūtinę jonizaciją puslaidininkiuose, karštųjų krūvininkų injekciją ir jų nulemtą aukšto dažnio elektromagnetinių virpesių generaciją dioduose, elektromagnetinių bangų sklidimą ir elektros srovės nestabilumus puslaidininkių plazmoje. Taip pat sukūrė naujus elektronų spektro diagnostikos metodus puslaidininkiuose helikoninėms bangoms nesuardant medžiagos. [3] Daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių, apie 100 išradimų, 9 monografijų autorius ir bendraautoris.

Partinė ir politinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1953 m. – SSKP narys. 1964–1972 m. – kandidatas į LKP CK narius, nuo 1976 m. – LKP CK narys. Nuo 1975 m. – LSSR AT deputatas. Nuo 1990 m. – LDDP, nuo 2001 m. – LSDP Vilniaus skyriaus narys.

19921996 m. – LR Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys. [4]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Горячие электроны / Vincentas Dienys, Juras Požela. – Vilnius: Mintis, 1971. – 289 p.: iliustr.
  • Плазма и токовые неустойчивости в полупроводниках. – Maskva, 1977. – 367 p.: iliustr. (1981 m. anglų k.)
  • Monografijų serija „Elektronai puslaidininkiuose“ (nuo 1978 m.)
  • Коэффициент диффузии горячих электронов. – Vilnius: Puslaidininkių institutas, 1980. – 72 p.: iliustr.
  • Магнитоконцентрационные эффекты / Juras Požela, A. Sašukas. – Vilnius: Puslaidininkių institutas, 1983. – 44 p.: iliustr.
  • Физика быстродействующих транзисторов. – V.: Mokslas, 1989. – 261 p.: iliustr. – ISBN 5-420-00688-X (1993 m. anglų k.)
  • Poželų sodyba Bardiškiuose. – Vilnius, 2003. – 23 p.: lent.

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=P&sritis=F
  2. Juras Požela. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 422 psl.
  3. Sveikiname Jurą Poželą // Fizikų žinios, 1995 m., Nr. 9
  4. 1992–1996 m. kadencijos Seimo narys
  5. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41399

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Juras Požėla: literatūros rodyklė / Vilija Motiekienė, Nijolė Šaduikienė. – Vilnius, 1985. – 163 p.
  • Akademikas Juras Požela: gyvenimas, atiduotas mokslui / Jonas Rudokas. – Vilnius: Margi raštai, 2005. – 572 p.: iliustr. – ISBN 9986-09-298-1
  • Mokslinės veiklos motyvacija ir istorija / Juras Požela. Bibliografija (sud. Vida Jucienė). – Vilnius: Puslaidininkių fizikos institutas, 2008. – 51 p.: diagr. – ISBN 978-9955-750-03-1

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]