Antanas Andrijauskas

Antanas Andrijauskas
Gimė:	1948 m. Kaunas
Sritis:	kultūrologija
Organizacijos:	Vilniaus universitetas
Pareigos:	profesorius
Alma mater:	Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas
Žymūs apdovanojimai:
2003 m. Lietuvos mokslo premija.

Antanas Andrijauskas (g. 1948 m. Kaune) – Lietuvos filosofas, kultūrologas, menotyrininkas, civilizacijos teoretikas.

Veikla

Kultūros, filosofijos ir meno instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas, nuo 1991 m. Lietuvos orientalistų asociacijos prezidentas. Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus universiteto profesorius. Lietuvos estetikų asociacijos prezidentas, Lietuvos mokslo premijų komisijos narys, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto Tarybos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos redakcinės kolegijos narys, Tarptautinio almanacho „Non - classical Aesthetics“ redaktoriaus pavaduotojas ir redakcinės kolegijos narys, tęstinių leidinių „Rytai-Vakarai: Komparatyvistinės studijos“, „Kultūrologija“, „Bibliotheca Orientalia et Comparativa“, „Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai“, „Neklasikinė filosofija“ redakcinės kolegijos pirmininkas, tęstinių mokslo leidinių „Humanistica“, „Logos“, „Eidos“, „Problemos“, „Acta Orientalia Vilnensis“ redakcinių kolegijų narys. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas.

Paskelbė 14 monografijų 33 studijas, per 500 mokslų darbų įvairiomis kalbomis iš filosofijos istorijos, estetikos, meno filosofijos, menotyros, kultūrologijos, civilizacinės komparatyvistikos, orientalistikos.

Biografija

Gimė 1948 metais Kaune, tarnautojų šeimoje. 1968–1973 m. studijavo Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo universiteto Filosofijos fakultete filosofijos istoriją, estetiką ir orientalistiką. 1973–1977 m. to paties universiteto aspirantas. 1978 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis – filosofijos daktaras. 1977–1990 m. Vilniaus dailės akademijos filosofijos ir kultūros istorijos katedros vyriausiasis dėstytojas, docentas, nuo 1990 m. habilituotas mokslų daktaras, profesorius. 1998 m. stažavosi Centre de Recherches sur l’Art (CREART), Paris. 1998–2002 m. Kultūros ir meno instituto komparatyvistinės kultūrologijos, estetikos ir meno teorijos skyriaus vadovas. 2001–2004 m. Vilniaus dailės akademijos, Filosofijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas. 2002–2009 m. Kultūros, filosofijos ir meno instituto komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas.

Kūrybos apžvalga

Mokslinių interesų sritis, bei mokslinė pozicija susiformavo dar studijų Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo universitete metu, kur jis žinių sėmėsi iš garsių to meto mokslininkų tokių kaip antikos mitologijos, literatūros, filosofijos ir estetikos tyrinėtojo profesoriaus Aleksejaus Losevo (Алексей Лосев), filosofo, logiko, filosofijos istoriko, estetikos teoretiko ir literatūrologo Valentino Asmuso (Валентин Асмус). Šie literatūros, filosofijos, meno bei kultūros sričių tyrinėtojai padarė įtaką ir formavo A. Andrijausko mokslinį požiūrį, paskatino tyrinėti Rytų kultūras, ieškoti jų sąsajų su Vakarų pasauliu.

Knygoje "Tradicinė japonų estetika" autorius kaskart grįžta prie savo gyvenimo patirčių, tuo pačiu ir prie lemtingų susitikimų su įvairiais žmonėmis, turtingomis asmenybėmis, tokiomis kaip Jurgis Baltrušaitis, kuris pačiam filosofui padarė didelę įtaką.

Tyrinėdamas senąją kinų ir gilių kultūrinių tradicijų japonų kultūrą, taipogi kartu pasinerdamas ir į prancūzų postmodernizmo idėjų pasaulį ir visa tai lygindamas su lietuvių išgyvenama dabartimi, prof. Antanas Andrijauskas kalba apie artėjantį patyrimą vienos savo gyvenimo pamokos: intelektinis tautos ir šalies elitas bei intelektualai yra svarbiausioji jėga krizės lyg drugio krečiamoje visuomenėje, o intelektualo lemtis, pasak filosofo, – visada būti opozicijoje. A. Andrijauskas teigia, kad lietuviams mene labai trukdo nereikalingas kuklumas, nemokėjimas savęs pristatyti, parodyti ir sudominti. O menas – viena iš nedaugelio sričių, kur lietuviai galėtų labai plačiai pasauliui apie save skelbti.

Kultūros, filosofijos ir meno profiliai – jaučiamas asmeninis autoriaus žvilgsnis į jau daugelį metų jį dominusias humanitarinių mokslų problemas. Knygoje filosofas daug dėmesio skiria ankstyvojo daoizmo (kurį vadina „klasikiniu daoizmu“) filosofinėms idėjoms: išsamiai pristatomos ir aptariamos daoizmo pradininko Laozi ir vėliau gyvenusio Zhuangzi filosofinės idėjos. Apmąstydamas postmodernizmo fenomeną. A. Andrijauskas jį apibūdina kaip kokybiškai naują universalios „planetinės“ kultūros fenomeną. Jis parodo, kad postmodernistinė filosofija atspindėjo esminius globalizacijos, technologijos, mokslo, masinių komunikacijų ir socialinio gyvenimo pokyčius, išryškina ir nagrinėja pagrindinius postmodernizmo bruožus – klasikinės Vakarų filosofijos, estetikos ir meno nuostatų atsisakymą, pliuralizmą, pasaulio regos taškų įvairovę. Kultūros, filosofijos ir meno profiliai, kaip ir daugelis ankstesniųjų A. Andrijausko veikalų, liudija jo ypatingą domėjimąsi Tolimųjų Rytų kultūromis ir komparatyvistine problematika. Autorių labiausiai domina tie nagrinėjamų Vakarų kultūrologų, filosofų, menininkų kūrybos ir intelektualinės biografijos faktai, kurie liudija orientalistines įtakas. Filosofą domina ir Vakarų filosofų idėjinė giminystė Rytų filosofinėms mokykloms, dažniausiai daoizmui, čan, dzen. Filosofiniams bei kultūrologiniams A. Andrijausko veikalams būdingas pabrėžtinis polemiškumas. A. Andrijausko, kaip ir A. Šliogerio mintys ir interpretacijos – neretai kontroversiško pobūdžio, provokuojančios diskusijas.

Monografijoje “Litvakų dailė L’école de Paris aplinkoje” A. Andrijauskas analizuoja Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje susiformavusio žydų etnoso – litvakų menininkų įnašą į vieną pagrindinių moderniojo meno centrų – Paryžiaus meno mokyklą. XX a. pirmoje pusėje Litvakai, įvairių Vilniaus, Kauno ir Vitebsko dailės mokyklų auklėtiniai, masiškai važiavo mokytis į Paryžiaus meno mokyklą ir ilgą laiką net sudarė šios mokyklos branduolį. Knygoje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Ch. Soutino, M. Chagallo, M. Kikoine, P. Krémègne, M. Bando, N. Arbit Blato, Z. Lipchitzo, L. Segallo ir kitų litvakų tapytojų ir skulptorių įnašą į Paryžiaus mokyklą. Autorius tiria šių menininkų kūrybos ištakas, estetines nuostatas, gyvenamosios aplinkos, judaizmo tradicijų, poveikį stiliui bei plastinės kalbos ypatumams, įvertina menininkų įtaką tolesnei meno raidai.

Bibliografija

Monografijos

• Meno filosofija (kritinė XVIII–XX a. koncepcijų analizė), Mintis, Vilnius, 1990.-308 p.
• Grožis ir menas. Estetika ir meno filosofijos idėjų istorija. Rytai-Vakarai, Vilnius, VDA l – kla, 1995.- 702 p.
• Grožis ir menas. Estetika ir meno filosofijos idėjų istorija. Rytai-Vakarai, (antrasis pataisytas leidimas), Vilnius, VDA l – kla, 1996.- 707 p.
• Civilizacijos teorijos metamorfozės ir komparatyvizmo idėjų sklaida // Kultūra ir civilizacija, Vilnius, Gervelė, 1999.- 156 p.
• Kultūros universumas: morfologinės analizės prolegomenai // Kultūrologija 6, Vilnius, Gervelė, 2000.- 165 p.
• Tradicinė japonų estetika ir menas, Vaga, Vilnius, 2001.- 670 p.
• Orientalistika ir komparatyvistinės studijos // Kultūrologija 7, Vilnius, 2001. – 168 p.
• Lyginamoji civilizacijos idėjų istorija, Vilnius, VDA l – kla, 2001.- 628 p.
• Istorinė Rytų ir Vakarų civilizacijų santykių raida // Kultūrologija 8, KFMI l – kla, Vilnius, 2002. – 195 p.
• Kultūrologijos istorija ir teorija, VDA l – kla, Vilnius, 2003. – 634 p.
• Kultūros, filosofijos ir meno profiliai (Rytai-Vakarai-Lietuva), Vilnius, KFMI l – kla, 2004.- 623 p.
• Komparatyvistinė vizija: Rytų estetika ir meno filosofija, Vilnius, KFMI l – kla, 2006.
• Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai, Kolektyvinė monografija, sudarė, Vilnius, KFMI l – kla. 2006. – 288 p.
• Litvakų dailė L’école de Paris aplinkoje. Vilnius: Vilniaus aukciono biblioteka, Meno rinka, 2008. – 312 p.
• Litvak Art in the Context of L’école de Paris. Vilnius: Vilniaus aukciono biblioteka, Meno rinka, 2008. – 312 p.

Sudarytos knygos

• Estetikos istorija. Antologija, t. 1: Senovės Rytai / Antika. Pradai, Vilnius, 1999. – 708 p.
• Ortega y Gasset J. Mūsų laikų tema ir kitos esė. Vaga, Vilnius, 1999. – 549 p.
• Jung C. G. Psichoanalizė ir filosofija. Vilnius, Pradai, 1999. – 439 p.
• Rytai-Vakarai: Komparatyvistinės studijos – I, Vaga. Vilnius, 2002. – 495 p.
• Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – II. Kultūrologija-7, KFMI l – kla. Vilnius, 2001. – 384 p.
• Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – III. Kultūrologija-8, KFMI l – kla. Vilnius, 2002. – 591 p.
• Rytai-Vakarai: Kultūrų sąveika, Lumen fondas. Vilnius, 2002.- 357 p.
• Estetikos ir meno filosofijos transformacijos, Vilnius, KFMI l – la, 2005.- 700 p.
• Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – IV. Kultūrologija-12, Vilnius, KFMI l – kla, 2005. – 664 p.
• Egzistencijos paradoksai: Kierkegaardo filosofinės interpretacijos, Versus Aureus, Vilnius, 2006. – 336 p.
• Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai, Kolektyvinė monografija, KFMI l – kla, Vilnius, 2006. – 288 p.
• Estetikos ir meno filosofijos teritorijų kaita, KFMI l – la, Vilnius, 2006.- 600 p.
• Vytenis Lingys: tapyba, piešiniai. Vilnius, 2006.- 156 p.
• Gyvenimo apologija: Nietzsche‘ės interpretacijos, Versus Aureus, Vilnius, 2006. – 496 p.
• Komparatyvistinė Rytų ir Vakarų estetika, KFMI l – la, Vilnius, 2006.- 543 p.
• Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – V, Vilnius, KFMI l – kla, 2006. – 664 p.
• Solomonas Teitelbaumas: tapyba, piešiniai, Vilnius, Maldis, 2007. – 111 p.
• Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – VI, Vilnius, KFMI l – kla, 2007. – 511 p.
• Valios metafizika: Schopenhaurio filosofijos interpretacijos, Versus Aureus, Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2007. – 528 p.
• Estetikos ir meno filosofijos probleminių laukų sąveika, KFMI l – la. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2008.- 544 p.
• Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – VII, Vilnius, KFMI l – kla. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2008. – 512 p.
• Gyvybinis polėkis: Bergsono filosofijos interpretacijos, Versus Aureus, Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2008. – 537 p.
• Nacionalino tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis, Sudarė A. Andrijauskas, V. Rubavičius, Kronta, Vilnius, 2008. – 288 p.
• Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – VIII, Vilnius, KFMI l – kla. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2008. – 438 p.

Apdovanojimai

• 2001 m. Japan Fondation nominacija už knygą „Tradicinė japonų estetika ir menas“
• 2003 m. Lietuvos mokslo premija.
• 2005 m. Lumen fondo premija
• 2009 m. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tūkstantmečio proga geriausio

dėstytojo nominacija

• 2010 m. Premija "Varpai"

Nuorodos

• Kultūros, filosofijos ir meno instituto svetainė: A. Andrijauskas