Antanas Andrijauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Antanas Andrijauskas
Gimė: 1948 m. (~66 metai)
Kaunas
Sritis: kultūrologija
Organizacijos: Vilniaus universitetas
Pareigos: profesorius
Alma mater: Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas
Žymūs apdovanojimai:

Antanas Andrijauskas (g. 1948 m. Kaune) – Lietuvos filosofas, kultūrologas, menotyrininkas, civilizacijos teoretikas.

Veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūros, filosofijos ir meno instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas, nuo 1991 m. Lietuvos orientalistų asociacijos prezidentas. Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus universiteto profesorius. Lietuvos estetikų asociacijos prezidentas, Lietuvos mokslo premijų komisijos narys, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto Tarybos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos redakcinės kolegijos narys, Tarptautinio almanacho „Non – classical Aesthetics“ redaktoriaus pavaduotojas ir redakcinės kolegijos narys, tęstinių leidinių „Rytai-Vakarai: Komparatyvistinės studijos“, „Kultūrologija“, „Bibliotheca Orientalia et Comparativa“, „Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai“, „Neklasikinė filosofija“, "Lietuvos kultūros tyrinėjimai", "Lietuvos žydų kultūros tyrinėjimai", "Sovijus" redakcinės kolegijos pirmininkas, tęstinių mokslo leidinių "The Neigbourhoods of Cultures, the Borderlines of Arts", „Humanistica“, „Logos“, „Eidos“, „Problemos“, „Acta Orientalia Vilnensis“ redakcinių kolegijų narys. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas.

Paskelbė 16 monografijų 44 studijas, per 650 mokslų darbų įvairiomis kalbomis, sudarė 33 knygas iš filosofijos istorijos, estetikos, meno filosofijos, menotyros, kultūrologijos, civilizacinės komparatyvistikos, orientalistikos.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė 1948 metais Kaune, tarnautojų šeimoje. 1968–1973 m. studijavo Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo universiteto Filosofijos fakultete filosofijos istoriją, estetiką ir orientalistiką. 1973–1977 m. to paties universiteto aspirantas. 1978 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis – filosofijos daktaras. 1977–1990 m. Vilniaus dailės akademijos filosofijos ir kultūros istorijos katedros vyriausiasis dėstytojas, docentas, nuo 1990 m. habilituotas mokslų daktaras, profesorius. 1998 m. stažavo Centre de Recherches sur l’Art (CREART), Paris. 1998–2002 m. Kultūros ir meno instituto komparatyvistinės kultūrologijos, estetikos ir meno teorijos skyriaus vadovas. 2001–2004 m. Vilniaus dailės akademijos, Filosofijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas. 2002–2009 m. Kultūros, filosofijos ir meno instituto komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas. Nuo 2010 m. Lietuvos kultūros tyrimo instituto komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas. 2011 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos akademiku.

Kūrybos apžvalga[taisyti | redaguoti kodą]

Mokslinių interesų sritis, bei mokslinė pozicija susiformavo dar studijų Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo universitete metu, kur jis žinių sėmėsi iš garsių to meto mokslininkų tokių kaip antikos mitologijos, literatūros, filosofijos ir estetikos tyrinėtojo profesoriaus Aleksejaus Losevo (Алексей Лосев), filosofo, logiko, filosofijos istoriko, estetikos teoretiko ir literatūrologo Valentino Asmuso (Валентин Асмус). Šie literatūros, filosofijos, meno bei kultūros sričių tyrinėtojai padarė įtaką ir formavo A. Andrijausko mokslinį požiūrį, paskatino tyrinėti Rytų kultūras, ieškoti jų sąsajų su Vakarų pasauliu.

Knygoje „Tradicinė japonų estetika“ autorius kaskart grįžta prie savo gyvenimo patirčių, tuo pačiu ir prie lemtingų susitikimų su įvairiais žmonėmis, turtingomis asmenybėmis, tokiomis kaip Jurgis Baltrušaitis, kuris pačiam filosofui padarė didelę įtaką.

Tyrinėdamas senąją kinų ir gilių kultūrinių tradicijų japonų kultūrą, taip pat kartu pasinerdamas ir į prancūzų postmodernizmo idėjų pasaulį ir visa tai lygindamas su lietuvių išgyvenama dabartimi, prof. Antanas Andrijauskas kalba apie artėjantį patyrimą vienos savo gyvenimo pamokos: intelektinis tautos ir šalies elitas bei intelektualai yra svarbiausioji jėga krizės lyg drugio krečiamoje visuomenėje, o intelektualo lemtis, pasak filosofo, – visada būti opozicijoje. A. Andrijausko teigimu, lietuviams mene labai trukdo nereikalingas kuklumas, nemokėjimas savęs pristatyti, parodyti ir sudominti. O menas – viena iš nedaugelio sričių, kur lietuviai galėtų labai plačiai pasauliui apie save skelbti.

Kultūros, filosofijos ir meno profiliai – jaučiamas asmeninis autoriaus žvilgsnis į jau daugelį metų jį dominusias humanitarinių mokslų problemas. Knygoje filosofas daug dėmesio skiria ankstyvojo daoizmo (kurį vadina „klasikiniu daoizmu“) filosofinėms idėjoms: išsamiai pristatomos ir aptariamos daoizmo pradininko Laozi ir vėliau gyvenusio Zhuangzi filosofinės idėjos. Apmąstydamas postmodernizmo fenomeną, A. Andrijauskas jį apibūdina kaip kokybiškai naują universalios „planetinės“ kultūros fenomeną. Jis parodo, kad postmodernistinė filosofija atspindėjo esminius globalizacijos, technologijos, mokslo, masinių komunikacijų ir socialinio gyvenimo pokyčius, išryškina ir nagrinėja pagrindinius postmodernizmo bruožus – klasikinės Vakarų filosofijos, estetikos ir meno nuostatų atsisakymą, pliuralizmą, pasaulio regos taškų įvairovę. Kultūros, filosofijos ir meno profiliai, kaip ir daugelis ankstesniųjų A. Andrijausko veikalų, liudija jo ypatingą domėjimąsi Tolimųjų Rytų kultūromis ir komparatyvistine problematika. Autorių labiausiai domina tie nagrinėjamų Vakarų kultūrologų, filosofų, menininkų kūrybos ir intelektualinės biografijos faktai, kurie liudija orientalistines įtakas. Filosofą domina ir Vakarų filosofų idėjinė giminystė Rytų filosofinėms mokykloms, dažniausiai daoizmui, čan, dzen. Filosofiniams bei kultūrologiniams A. Andrijausko veikalams būdingas pabrėžtinis polemiškumas. A. Andrijausko, kaip ir A. Šliogerio mintys ir interpretacijos – neretai kontroversiško pobūdžio, provokuojančios diskusijas.

Monografijoje „Litvakų dailė L’école de Paris aplinkoje“ A. Andrijauskas analizavo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kultūrinėje erdvėje susiformavusio žydų etnoso – litvakų menininkų įnašą į vieną pagrindinių moderniojo meno centrų – Paryžiaus meno mokyklą. XX a. pirmoje pusėje Litvakai, įvairių Vilniaus, Kauno ir Vitebsko dailės mokyklų auklėtiniai, masiškai važiavo mokytis į Paryžiaus meno mokyklą ir ilgą laiką net sudarė šios mokyklos branduolį. Knygoje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Ch. Soutino, M. Chagallo, M. Kikoine, P. Krémègne, M. Bando, N. Arbit Blato, Z. Lipchitzo, L. Segallo, T. Tobiasse ir kitų litvakų tapytojų ir skulptorių įnašą į Paryžiaus mokyklą. Autorius tiria šių menininkų kūrybos ištakas, estetines nuostatas, gyvenamosios aplinkos, judaizmo tradicijų, poveikį stiliui bei plastinės kalbos ypatumams, įvertina menininkų įtaką tolesnei meno raidai.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

Monografijos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Meno filosofija (kritinė XVIII–XX a. koncepcijų analizė), Mintis, Vilnius, 1990.-308 p.
  • Grožis ir menas. Estetika ir meno filosofijos idėjų istorija. Rytai-Vakarai, Vilnius, VDA l – kla, 1995.- 702 p.
  • Grožis ir menas. Estetika ir meno filosofijos idėjų istorija. Rytai-Vakarai, (antrasis pataisytas leidimas), Vilnius, VDA l – kla, 1996.- 707 p.
  • Civilizacijos teorijos metamorfozės ir komparatyvizmo idėjų sklaida // Kultūra ir civilizacija, Vilnius, Gervelė, 1999.- 156 p.
  • Kultūros universumas: morfologinės analizės prolegomenai // Kultūrologija 6, Vilnius, Gervelė, 2000.- 165 p.
  • Tradicinė japonų estetika ir menas, Vaga, Vilnius, 2001.- 670 p.
  • Orientalistika ir komparatyvistinės studijos // Kultūrologija 7, Vilnius, 2001. – 168 p.
  • Lyginamoji civilizacijos idėjų istorija, Vilnius, VDA l – kla, 2001.- 628 p.
  • Istorinė Rytų ir Vakarų civilizacijų santykių raida // Kultūrologija 8, KFMI l – kla, Vilnius, 2002. – 195 p.
  • Kultūrologijos istorija ir teorija, VDA l – kla, Vilnius, 2003. – 634 p.
  • Kultūros, filosofijos ir meno profiliai (Rytai-Vakarai-Lietuva), Vilnius, KFMI l – kla, 2004.- 623 p.
  • Komparatyvistinė vizija: Rytų estetika ir meno filosofija, Vilnius, KFMI l – kla, 2006.
  • Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai, Kolektyvinė monografija, sudarė, Vilnius, KFMI l – kla. 2006. – 288 p.
  • Litvakų dailė L’école de Paris aplinkoje. Vilnius: Vilniaus aukciono biblioteka, Meno rinka, 2008. – 312 p.
  • Litvak Art in the Context of L’école de Paris. Vilnius: Vilniaus aukciono biblioteka, Meno rinka, 2008. – 312 p.
  • Andrijauskas A. Neklasikinės ir postmodernistinės filosofijos metamorfozės. Vilnius: Vilniaus aukciono biblioteka, Meno rinka, 2010. – 648 p.

Sudarytos knygos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Estetikos istorija. Antologija, t. 1: Senovės Rytai / Antika. Pradai, Vilnius, 1999. – 708 p.
  • Ortega y Gasset J. Mūsų laikų tema ir kitos esė. Vaga, Vilnius, 1999. – 549 p.
  • Jung C. G. Psichoanalizė ir filosofija. Vilnius, Pradai, 1999. – 439 p.
  • Rytai-Vakarai: Komparatyvistinės studijos – I, Vaga. Vilnius, 2002. – 495 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – II. Kultūrologija-7, KFMI l – kla. Vilnius, 2001. – 384 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – III. Kultūrologija-8, KFMI l – kla. Vilnius, 2002. – 591 p.
  • Rytai-Vakarai: Kultūrų sąveika, Lumen fondas. Vilnius, 2002.- 357 p.
  • Estetikos ir meno filosofijos transformacijos, Vilnius, KFMI l – la, 2005.- 700 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – IV. Kultūrologija-12, Vilnius, KFMI l – kla, 2005. – 664 p.
  • Egzistencijos paradoksai: Kierkegaardo filosofinės interpretacijos, Versus Aureus, Vilnius, 2006. – 336 p.
  • Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai, Kolektyvinė monografija, KFMI l – kla, Vilnius, 2006. – 288 p.
  • Estetikos ir meno filosofijos teritorijų kaita, KFMI l – la, Vilnius, 2006.- 600 p.
  • Vytenis Lingys: tapyba, piešiniai. Vilnius, 2006.- 156 p.
  • Gyvenimo apologija: Nietzsche‘ės interpretacijos, Versus Aureus, Vilnius, 2006. – 496 p.
  • Komparatyvistinė Rytų ir Vakarų estetika, KFMI l – la, Vilnius, 2006.- 543 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – V, Vilnius, KFMI l – kla, 2006. – 664 p.
  • Solomonas Teitelbaumas: tapyba, piešiniai, Vilnius, Maldis, 2007. – 111 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – VI, Vilnius, KFMI l – kla, 2007. – 511 p.
  • Valios metafizika: Schopenhaurio filosofijos interpretacijos, Versus Aureus, Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2007. – 528 p.
  • Estetikos ir meno filosofijos probleminių laukų sąveika, KFMI l – la. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2008.- 544 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – VII, Vilnius, KFMI l – kla. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2008. – 512 p.
  • Gyvybinis polėkis: Bergsono filosofijos interpretacijos, Versus Aureus, Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2008. – 537 p.
  • Nacionalino tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis, Sudarė A. Andrijauskas, V. Rubavičius, Kronta, Vilnius, 2008. – 288 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – VIII, Vilnius, KFMI l – kla. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2008. – 438 p.
  • Žydų kultūros paveldas: istorija ir dabartis, Vilnius, Kronta, Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2009. – 452 p.
  • Postmodernizmo fenomeno interpretacijos, Vilnius, Versus aureus, Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2009. – 602 p.
  • Valentinas Algirdas Kaliūnas. Išgyvenimų ir patirčių atspindžiai: Tapyba, piešiniai, fotografijos, Bitutes, Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2010. – 108 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – IX, Vilnius, LKTI l-kla. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2010.- 512 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – X. Sigitas Geda: pasaulinės kultūros lietuvinimas, Vilnius, LKTI l-kla. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2010.- 600 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – XI. Kultūrų sąveikos, Vilnius, LKTI l-kla. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2011.- 592 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – XII. Algio Uždavinio fenomenas, Vilnius, LKTI l-kla. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2012.- 576 p.
  • Lietuvos žydų kultūros paveldas: Kasdienybės pasaulis, Vilnius, LKTI L-la, Sudarė A. Andrijauskas, 2013.- 576.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 2001 m. Japan Fondation nominacija už knygą „Tradicinė japonų estetika ir menas“
  • 2003 m. Lietuvos mokslo premija.
  • 2005 m. Lumen fondo premija
  • 2009 m. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tūkstantmečio proga geriausio

dėstytojo nominacija

  • 2010 m. Premija „Varpai“

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]