Dalia Dilytė
Dalia Dilytė-Staškevičienė (g. 1944 m. birželio 22 d. Kraštuose, Svėdasų valsčius) – lietuvių literatūros tyrinėtoja, vertėja, humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1966 m. baigė klasikinę filologiją Vilniaus universitete, 1989 m. filologijos mokslų kandidatė.
Nuo 1966 m. Vilniaus universiteto dėstytoja, nuo 1990 m. docentė.
Sūnus – verslininkas ir rašytojas Ignas Staškevičius.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Parašė straipsnių apie antikinę literatūrą ir kultūrą. Išvertė Tacito („Analai“ 1972 m.), Senekos („Laiškai Lucilijui“ 1986 m. 2 leid. 1999 m., „Diatribės“ 1997 m.), Tibulo („Elegijos“ 1993 m.), Cicerono, Tertuliano, Eriugenos, Erazmo Roterdamiečio, M. Liuterio, F. Melanchtono ir kitų veikalų ištraukas.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Heladės šviesa, 1994 m., estų kalba 1996 m.
- Antikinė literatūra, 1997 m.
- Amžinoji Roma, 1998 m.
- Atrium scientiarum antiquarum et novarum, 2001 m.
- Antikos pedagogai, 1991 m.
- Romėnų literatūros chrestomatija, su E. Ulčinaite, 1992 m.
- Antikinė literatūra. Vilniaus universiteto leidykla, 2006 m.
- Senovės Graikijos kultūra. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2007 m.
- Senovės Romos kultūra. Vilnius: Metodika, 2012 m.
- Filosofo žmona, romanas. Vilnius: Sofoklis, 2016.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dalia Dilytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 771 psl.