Gintaris Kaklauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gintaris Kaklauskas (g. 1959 m. balandžio 20 d. Kaune) – Lietuvos statybos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolis Artūras Kaklauskas. 1982 baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 2000 m. habilituotas technologijos mokslų daktaras.

Nuo 1982 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto (19911996 m. – Vilniaus technikos universitetas, nuo 1996 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) dėstytojas,, nuo 2001 m. Tiltų ir specialiųjų statinių katedros vedėjas, nuo 2000 m. profesorius. 1992 m. stažavo Alborgo universitete (Danija), 1996 m. – Ilinojaus universitete Urbanoje (kviestinis profesorius), 20022003 m. – Danijos technikos universiteto vyr. mokslo darbuotojas, stažavosi tiltų statybos bendrovėje „COWI“

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių darbų svarbiausia sritis – gelžbetonio konstrukcijų mechanika, fizikos modeliai ir skaitinis modeliavimas. Taikydamas naują gelžbetonio ir kompozicinių konstrukcijų fizikinių modelių metodą sukūrė gelžbetonio konstrukcijų deformacijų fizikos modelį ir jų skaičiavimo metodų. Tarptautinės betono federacijos (Fédération internationale du béton, FIB) pleišėtumo ir standumo darbo grupės narys. Išradimo autorius.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Integralinis išlinkio struktūrinis modelis konstrukcijų deformacijoms nustatyti, monografija, 2001 m., anglų k.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gintaris Kaklauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 816 psl.