Algirdas Žukauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Algirdas Žukauskas
Zukauskas.jpg
Gimė: 1923 m. vasario 2 d.
Biržai
Mirė: 1997 m. rugpjūčio 2 d. (74 metai)
Molėtų rajonas
Tėvas: Alfonsas Žukauskas
Motina: Aleksandra Žukauskienė
Veikla: inžinierius mechanikas, energetikas, partinis veikėjas
Partija: 1950 m. SSKP
Alma mater: 1947 m. Kauno valstybinis universitetas

Algirdas Žukauskas (1923 m. vasario 2 d. Biržuose – 1997 m. rugpjūčio 2 d. žuvo Molėtų rajone) – Lietuvos inžinierius mechanikas, energetikas, šilumos mainų tyrimų pradininkas Lietuvoje, partinis veikėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1947 m. baigė Kauno valstybinio universiteto Technologijos fakultetą ir įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1947–1950 m. dėstė Kauno valstybiniame universitete, 19511953 m. Kauno politechnikos institute. 1952–1953 m. specializavosi Maskvos energetikos instituto Teorinių šiluminės technikos pagrindų katedroje. 1953 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Cilindro šilumos atidavimo skersiniame skysčio sraute, priklausomai nuo šilumos srauto krypties, tyrimas“.

1953–1956 m. Fizikos ir technikos instituto direktorius. 1956 m. jo rūpesčiu įkurtas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Energetikos ir elektrotechnikos institutas (nuo 1992 m. Lietuvos energetikos institutas), 1956–1962 m. instituto direktorius. 19571961 m. dar ir LSSR mokslo ir technikos komiteto, 1961–1965 m. Valstybinio mokslinio tyrimo darbų koordinavimo komiteto pirmininkas, nuo 1990 m. Technikos mokslų skyriaus pirmininkas. Nuo 1961 m. SSRS mokslų akademijos Šiluminės fizikos tyrimų koordinavimo mokslinės tarybos narys, nuo 1964 m. analogiškos Lietuvos mokslinės tarybos pirmininkas. 1966–1992 m. LMA viceprezidentas.

Nuo 1962 m. LKP CK narys, 1962–1966 m. SSRS AT, nuo 1967 m. LSSR AT deputatas, nuo 1975 m. LSRS AT plano ir biudžeto komisijos pirmininkas. [1]

Tragiškai žuvo Molėtų rajone, einantį miško keliu jį partrenkė automobilis. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Mokslinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmasis Lietuvoje pradėjo tirti šilumos mainus, sukūrė šilumos atidavimo skysčiuose skaičiavimo metodų, kurie plačiai taikomi daugelyje šalių. Daug dėmesio skyrė Lietuvos mokslinei techninei pažangai. Jam vadovaujant buvo sudaromi perspektyviniai energetikos plėtojimo planai, pagrįsta Lietuvos elektrinės, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos ir kitų energetikos objektų statyba, sudaryta pirmoji Lietuvos aukštosios įtampos tinklų sistema.

Nuo 1962 m. LMA akademikas, 1963 m. technikos mokslų habilituotas daktaras, 1967 m. profesorius. 600 mokslinių straipsnių, iš jų apie 170 publikuota įvairiuose užsienio leidiniuose, autorius, 15 plačiai žinomų monografijų autorius, buvo 12 tarptautinių šilumos mainų žurnalų redaktorius arba redakcinės kolegijos narys. Skaitė paskaitas JAV, Anglijos, Austrijos, Jugoslavijos, Čekoslovakijos, Indijos, VDR, VFR, Turkijos, Japonijos, Prancūzijos, Švedijos, Bulgarijos, Lenkijos universitetuose ir moksliniuose centruose. Rėmė istorinio apžvalginio leidinio „Lietuvos energetika“ I ir II tomų išleidimą.

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Žukauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 688 psl.
  2. http://www.birzai.rvb.lt/krastotyra/garbes_pilieciai.htm
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=5290