Bronislavas Juozas Kuzmickas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Bronius Kuzmickas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Bronislavas Juozas Kuzmickas
Bronius Kuzmickas01.JPG
Bronius Kuzmickas (2008)
Gimė: 1935 m. lapkričio 10 d. (78 metai)
Juodraistyje, Prienų raj.
Sutuoktinis(-ė): Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė
Veikla: filosofas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios akto signataras.
Partija: 1994 m. – Tėvynės sąjunga

Bronislavas Juozas Kuzmickas (g. 1935 m. lapkričio 10 d. Juodraistyje, Prienų raj.) – filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios akto signataras.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Mokėsi Prienų gimnazijoje, vidurinį mokslą įsigijo Kauno 14-oje vidurinėje mokykloje. 1960 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. 1963–1966 m. mokėsi Mokslų Akademijos Filosofijos institute Maskvoje. 1966 m. apgynė filosofijos kandidato (dabar – humanitarinių mokslų daktaro) disertaciją. 1968 m. įgijo docento laipsnį. 1984 m. filosofijos mokslų daktaras (dabar – habilituotas daktaras). 1987 m. profesorius. Stažavo Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje, JAV. Nuo 1994 m. – žurnalo Revue Baltique redaktorius.

19661973 m. dėstė filosofiją Vilniaus inžineriniame statybos institute, 19731990 m. ir 1992–1996 m. Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis. 1985–1990 m. – Lietuvos filosofijos istorijos skyriaus vedėjas. 19901992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas. 19931996 m. Filosofijos ir sociologijos instituto ir Klaipėdos universiteto profesorius. 19962000 m. Seimo narys. Nuo 2001 m. Mykolo Romerio universiteto profesorius, filosofijos katedros vedėjas.

Buvo TSKP narys. 19881990 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1990–1992 m. Nuo 1994 m. liepos 4 d. – Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys, išrinktas Gargždų apygardoje. Seimo delegacijų ET Parlamentinėje Asamblėjoje ir V. Europos Sąjungos Asamblėjoje vadovas.

Veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Sovietiniais metais, kaip ir daugelis filosofų, B. Kuzmickas buvo orientuotas į marksistinę ideologiją. Okupuotoje Lietuvoje vienintele oficialiai pripažįstama filosofija buvo marksizmas-leninizmas. Profesorius ir jo kolegos, kurie dėstė marksizmą, tyrinėjo filosofijos istoriją apskritai ir jos raidą Lietuvoje.

Atgavus nepriklausomybę, profesorius atkreipė dėmesį į europietiškos tautos vertybes ir kultūrą, jos genocidą sovietmečiu. Buvo TSKP narys, dabar Tėvynės Sąjungos (Lietuvos krikščionių demokratų) partijos narys. Kovo 11-sios akto signataras. Priklausė Sąjūdžio laikraščio „Atgimimas“ redakcinei komandai.

Rašė straipsnius Lietuvių išeivijos spaudoje pasivadindamas įvairiais slapyvardžiais. Keli slapyvardžiai: Juozas Bočas, Pranas Vytėnas. Dalyvavo pogrindžio spaudoje, taip pat ir Vatikano radijo lietuviškose laidose.

Tapo pirmuoju Tėvynės Sąjungos senjorų bendruomenės pirmininku. Žurnalo „Problemos“ leidinių redakcinės kolegijos narys.

B. Kuzmickas buvo vienas iš grupės žmonių, organizavusių konferenciją „Bergsono aktualumas: teorinės interpretacijos“. Skaitė pranešimus konferencijose:

  • „60 metų po Potsdamo“;
  • „Ribų problema šiuolaikinėje filosofijoje“;
  • 1993 m. vykusioje konferencijoje “Lietuvos žmonių genocidas nacių ir sovietų okupacijoje“. Joje B. Kuzmickas apibrėžė „dvasinio genocido“ svarbesnius aspektus ir pagrindines priemones.

Jis buvo aktyvus visuomenės veikėjas: rašė protokolų ir keletą telegramų tarp Molotovo ir Ribentropo, apie būsimo akto susitarimų paviešinimą, žurnalo „Problemos“ leidinių redkolegijos narys, rašė straipsnį žurnalui „Aidai“ apie plačiųjų inteligentijos sluoksnių santykį su religija, priklausė Sąjūdžio laikraščio „Atgimimas“ redakcinei komandai.

Tapo pirmuoju pirmininku Tėvynės Sąjungos senjorų bendruomenėje. TS senjorų klubo veikla apima kultūrinę, politinę ir socialinę sritis. Bendradarbiauja ne tik su užsienio giminingomis organizacijomis, bet ir su Lietuvos nevyriausybiniu sektoriumi. Klubo pagrindinis tikslas – suvienyti TS senjorus bendrai ir prasmingai veiklai. Pasirašė po peticija Seimui dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo įstatymo, ar jis atitinka šalies Konstituciją.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Išsivadavimas: užsienio politikos epizodai, 1988–1991: Atsiminimai (2006 sausis);
  2. Personal freedom and national resurgence, A. Dobrynin, B. Kuzmickas (1994 birželis);
  3. Personal freedom and national resurgence: Lithuanian philosophical studies: Cultural heritage and Comtemporary change. A. Dobrynin, B. Kuzmickas;
  4. Gėrio kontūrai: iš XX a. Užsienio etikos, B. Kuzmickas, A. Degutis (1989 sausis);
  5. Šiandienos pasaulis ir literatūra, B. Kuzmickas, M. Dautartienė, V. Martinkus, V. Kubilius, R. Grigas (1989 sausis);
  6. Dorovinė kultūra, B. Kuzmickas (Vilnius, 1980);
  7. Kelias į nepriklausomybę. Lietuvos Sąjūdis 1988–1991 (kuriant knygą aktyviai dalyvavo Sąjūdžio dalyviai, politikai, valstybės veikėjai, žinomi ir jauni istorijos mokslininkai. Vienas iš jų ir Bronislovas Kuzmickas.
  8. Bronius Kuzmickas. Tautos kultūros savimonė. 1989., Vilnius: leidykla Mintis.165 p.
  9. Bronius Kuzmickas, Lilijana Astra. Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė. 1996, Vilnius: leidykla Rosma.142 p.
  10. B. Kuzmickas. Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija. 1976, Vilnius: leidykla Mintis. 208 p.
  11. B. Kuzmickas. Žmogus ir jo idealai. (1975)
  12. B. Kuzmickas. Modernizmas šiuolaikinėje katalikybėje. (1976)
  13. B. Kuzmickas. Katalikiško modernizmo filosofinės koncepcijos (1982, rusų k.)
  14. B. Kuzmickas. Laimė, asmenybė, vertybė. (2001)
  15. B. Kuzmickas. Katalikiškoji filosofija: XIX ir XX amžiai. (2003)
  16. B. Kuzmickas. Išsivadavimas. Užsienio politikos epizodai 1988–1991. (2006)
  17. B. Kuzmickas Tautos tapatumo savimonė. Lietuvių savimonės bruožai (2009)
  18. B. Genzelis ir B. Kuzmickas. Istorija ir būtis (1998),
  19. B. Kuzmickas. Laimė (1983);
  20. B. Kuzmickas. Dorovinės vertybės ir asmenybė // Dorovinės vertybės. [straipsnių rinkinys] (1982)

Sudarė antologijas

„Grožio kontūrai“ (1980); „Gėrio kontūrai“ (1989); „Religijų istorijos antologija d. 1“ (2000); „Filosofijos istorijos chrestomatijos“ (6 knygos, 1974 – 87) vienas sudarytojų.

Išspausdino apie 220 straipsnių kultūros, etikos, politikos temomis. Kartu su Broniu Genzeliu, Romualdu Ozolu, Jokūbu Minkevičium ir kt. prisidėjo sovietmečiu leidžiant filosofijos chrestomatijos tomų seriją, kurios skaitytojai turėjo galimybę susipažinti su režimo draudžiama krikščioniškąja filosofija ir etika.

Šeima[taisyti | redaguoti kodą]

Vedęs. Turi tris dukras. Žmona Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė. Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų daktarė. Apdovanotas Gedimino antrojo laipsnio ordinu (2000). Moka anglų, lenkų, prancūzų, rusų, italų, ispanų kalbas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lietuvos tarybinė enciklopedija 6 t., 289 psl.
  • Lietuvos enciklopedija 13 t., 350 psl.