Sofija Kėzytė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Sofija Kėzytė | |
|---|---|
| Gimė: | 1923 m. spalio 13 d. Utena |
| Veikla: | Lietuvos kalbininkė |
| Išsilavinimas: | humanitarinių mokslų daktarė |
| Alma mater: | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai: | |
Sofija Kėzytė (g. 1923 m. spalio 13 d. Utena) – Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
Turinys |
Biografija [taisyti]
1951 m. baigė Vilniaus universitetą. 1962 m. apgynėdisertaciją „Žodžių reikšmių išskyrimas ir išdėstymas „Lietuvių kalbos žodyne“, filologijos mokslų kandidatė.
1951-1988 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute.
Mokslinė veikla [taisyti]
Svarbiausi tyrimai – žodžių reikšmių ribos. Su kitais rašė (t. 3 1956 m. ir t. 5 1959 m.) ir redagavo (t. 3-15 1956-1991 m.) akademinį Lietuvių kalbos žodyną. Parašė leksikografijos, kalbos kultūros straipsnių.[1]
Literatūra [taisyti]
- Sofija Kėzytė: Bibliografija, sud. Z. Šimėnaitė, Vilnius, 1999 m.
Įvertinimas [taisyti]
- 1996 m. – Lietuvos mokslo premija, su kitais
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Sofija Kėzytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 783 psl.