Audronė Bliujienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Audronė Bliujienė
Gimė 1954 m. kovo 26 d. (70 metų)
Veikla Lietuvos archeologė
Organizacijos Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas
Pareigos vyresnioji mokslo darbuotoja
Išsilavinimas humanitarinių mokslų daktarė
Alma mater Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai

2009 m. Lietuvos mokslo premija

Audronė Bliujienė (g. 1954 m. kovo 26 d. Kaune) – Lietuvos archeologė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1972 m. baigė Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą, 1977 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, įgijo istoriko, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojo specialybę. 1997 m. Vilniaus universitete apgynė disertaciją „VIII–IX a. kuršių moterų papuošalų ornamentika“, humanitarinių mokslų daktarė.

19771985 m. Trakų istorijos muziejaus vyr. mokslinė bendradarbė. 19852005 m. Lietuvos dailės muziejaus restauratorė, direktoriaus pavaduotoja, vyr. muziejininkė. 20022005 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros lektorė. Nuo 2005 m. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja ir Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros lektorė.[1] 2009 m. Klaipėdos universiteto senatas suteikė docentės pedagoginį vardą.[2]

Lietuvos archeologijos draugijos narė.[3]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė mokslinių interesų sritis – baltų kultūra ir socialinis, ekonominis bei kultūrinis Baltijos jūros regiono kontekstas. Vadovavo archeologinėms ekspedicijoms:

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vikingų laikų kuršių papuošalų ornamentika, monografija, Vilnius, 1999 m.
  • Universalus svastikos simbolis baltų archeologinėje medžiagoje // Liaudies kultūra, 2000/4, Vilnius, p. 16–27.
  • Lokalių Europos puošybos stilių įtaka I tūkstantmečio vidurio baltų genčių ornamentikai // Iš baltų kultūros istorijos, Vilnius, 2000, p. 99–111.
  • I tūkstantmečio vidurio baltų genčių ornamentikos bruožai (geometriniai ir realistiniai zoomorfiniai motyvai) // Lituanistica. Nr.1(45), Vilnius, 2001, p. 3–26.
  • Baltų zoomorfinis stilius // Lietuvos archeologija/21, Vilnius, 2001, p. 205–226.
  • The Main Stylistic Features of the Baltic Crossbow Brooches in the Migration Period // Archaeologia Baltica/5, Vilnius, 2002, p. 145–161.
  • VII a. pirmosios pusės karys iš Lazdininkų (Kalnalaukio) // Archaeologia Lituana/3, Vilnius, 2002, p. 81–99.
  • Grafo Tiškevičiaus suriktas Palangos gintaro dirbinių rinkinys ir jo mįslinga istorija // Kultūros paminklai/10, Vilnius, 2003, p. 17–30.
  • Lamata – mikroregionas, etnokultūrinė sritis ar niekieno žemė tarp kuršių ir skalvių // Kultūros paminklai/11, Vilnius, 2004, p. 61–78.
  • Kai kurie gintariniai dirbiniai senuosiuose Lietuvos muziejų rinkiniuose // Kultūrologija/11, Vilnius, 2004, p. 204–218.].
  • Baltų palaidojimų indai arba, kad dūšia nejaustų troškulio ir alkio // Lietuvos archeologija/28, Vilnius, 2005, p. 81–96.
  • Iš baltų amatininkystės istorijos arba baltiški Berlock kabučiai // Archeologia Lituana/6, Vilnius, 2005, p. 112–130.
  • Some Notes on Curonian Women’s Bead Sets with Bronze Spacer Plates in their Headbands, Headdresses Made of Cloth and Unaccountable Artefacts during Viking Age and Early Medieval Times // Archaeologia Baltica/6, Klaipėda, 2006, p. 126–142.
  • Lietuvos priešistorės gintaras, monografija, Vilnius, 2007 m.
  • A. Bliujienė, R. Bračiulienė. Prašmatniosios Barbaricum paribio diduomenės moterys ir jų vyrai. // Lietuvos archeologija/30, Vilnius, 2007, p. 39-68.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]