Jurgis Bučas
| Jurgis Bučas | |
|---|---|
| Gimė | 1936 m. sausio 5 d. Melgužio Didžiojo dvaras, Kriukų valsčius |
| Veikla | Lietuvos architektas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. |
| Žymūs apdovanojimai | |
Jurgis Bučas (g. 1936 m. sausio 5 d. Melgužio Didžiojo dvaras, Kriukų valsčius) – Lietuvos architektas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1962 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1994 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Nuo 1972 m. Kultūros paminklų konservavimo instituto Kauno skyriaus viršininkas, nuo 1975 m. dirbo Architektūros ir statybos institute. 1994–1995 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto prorektorius mokslui, nuo 1995 m. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas; nuo 1996 m. profesorius.
Rytų Europos kultūrinių kraštovaizdžių nominacijai į Pasaulio paveldo paminklų sąrašą ekspertas. Lietuvos Respublikos Valstybinės paminklosaugos komisijos narys. Su kitais parengė apie 40 projektų.[1]
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokslinio darbo kryptys: kultūrologiniai kraštovaizdžio tyrimai, kraštovaizdžio vertybių apsauga, kultūrinio kraštovaizdžio formavimas. Daugiau, kaip 130 mokslinių straipsnių, 4 monografijų, vadovėlio autorius, 9 kolektyvinių leidinių bendraautoris. 56 mokslo tiriamųjų darbų atsakingas vykdytojas arba vadovas, 4 konkursų laureatas.[2]
Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schema, 1980 m., 1995 m.
- Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema, 1990 m., 1995 m.
- Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, 1994 m., 1995 m. Valdo Adamkaus diplomas
- Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schema, 1995 m.
- Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, 1990 m.
- Vilniaus-Kauno arealo kompleksinės gamtos apsaugos schema, 1987 m.
- Lietuvos pajūrio arealo kompleksinės gamtos apsaugos schema, 1987 m., 1988 m.
- Lietuvos nacionalinė turizmo plėtojimo programa, 1993 m.
- Birštono kurorto bendrasis (buv. generalinis) planas, 1982 m.
- Druskininkų kurorto bendrasis planas, 1987 m.
- Palangos kurorto bendrasis planas ir įtakos zonų kraštovaizdžio tvarkymo schema, 1994 m.
- Veršvos kraštovaizdžio draustinio steigimo ir tvarkymo planas 1994 m.
- Nemuno-Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio steigimo ir tvarkymo planas 2001 m.
- Paparčių istorinio-archeologinio draustinio steigimo ir tvarkymo planas, 2002 m.
- Kelmės miesto plėtros planas, 1995 m.
- Kretingos miesto plėtros planas, 1996 m.
- Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, 1996-1998 m.
- Panemunių regioninio parko planavimo schema, 1997 m.
- Veisiejų regioninio parko planavimo schema, 1997 m.
- Metelių regioninio parko planavimo schema, 1997 m.
- Gražutės regioninio parko planavimo schema, 1997 m.
- Kauno marių regioninio parko planavimo schema, 1998 m.
- Kauno miesto bendrasis planas, 1998–2002 m.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos kaimo kraštovaizdžio raida ir istorinės vertybės, monografija, 1988 m.
- Lietuvos kraštovaizdžio saugotinų kultūros vertybių sistemos formavimo ir apsaugos metodologiniai pagrindai, monografija, 1993 m.
- Kuršių nerijos nacionalinis parkas, monografija, 2001 m.
- KTU pastatai: Istorija ir architektūra, monografija, su kt., 2001 m.
- Kraštotvarkos pagrindai, vadovėlis, 2001 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2002 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
- 2003 m. Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos miestų ir kaimo kultūrologiniai tyrimai (1980– 2002 m.)“
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rimantas Buivydas. Jurgis Bučas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 551 psl.
- ↑ Lietuvos kraštovaizdžio permainos ir savastis Archyvuota kopija 2006-10-13 iš Wayback Machine projekto.