Meilė Lukšienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Meilutė Lukšienė–Matjošaitytė
Gimė: 1913 m. rugpjūčio 20 d.
Vienoje
Mirė: 2009 m. spalio 16 d. (96 metai)
Tėvas: Stasys Matijošaitis
Motina: Julija Biliūnienė
Sutuoktinis(-ė): Kazimieras Lukša
Vaikai:

Ingė Lukšaitė
Giedrė Lukšaitė-Mrazkova
Rimtis Lukša

Veikla: lietuvių literatūros tyrinėtoja, pedagogė, viena iš Tautinės mokyklos koncepcijos autorių.
Sritis: literatūrologija, kultūros istorija
Išsilavinimas: habilituota socialinių m. daktarė
Alma mater: Vytauto Didžiojo universitetas
Žymūs apdovanojimai:

Meilutė Julija Lukšienė–Matjošaitytė (1913 m. rugpjūčio 20 d. Vienoje – 2009 m. spalio 16 d.[1]) – lietuvių literatūros tyrinėtoja, pedagogė, edukologė, habilituota socialinių mokslų daktarė, viena iš Tautinės mokyklos koncepcijos autorių.

Stasio Matjošaičio–Esmaičio (1877–1949) ir Julijos Biliūnienės (1880–1978) Matjošaitienės duktė, Ingės Lukšaitės motina, Marijos Alseikaitės-Gimbutienės pusseserė.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1924–1931 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 1931–1938 m. studijavo lituanistiką Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1973 m. pedagogikos mokslų daktarė.

Po studijų dirbo gimnazijos mokytoja. Nuo 1944 m. Kauno valstybinio universiteto asistentė. 19491959 m. Vilniaus universiteto dėstytoja, 1951–1958 m. Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja. Tačiau per 1958 m. prasidėjusį Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros „išvalymą nuo nacionalistų” atleista kartu su Irena Kostkevičiūte, Vanda Zaborskaite ir Aurelija Rabačiauskaite.

19591997 m. – Pedagogikos instituto (iki 1973 m. Mokyklų mokslinio tyrimo institutas, nuo 2001 m. Švietimo plėtotės centras) vyresnioji mokslinė bendradarbė. Būtent šiame institute kartu su bendraminčiais 1988 m. prabilo apie Lietuvos švietimo reformą, humaniškos, atsakingą pilietį ugdančios mokyklos kūrimą. 1988 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė.

Mokslinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Mokslinę veiklą pradėjo kaip literatūros tyrėja. 1954–1955 m. parengė spaudai ir išleido savo motinos pirmojo vyro Jono Biliūno raštus (2 t. 1954–1955 m., 3 t. 1981–1982 m.), S. Daukanto (1955 m.), L. Jucevičiaus (1959 m., 1975 m.) raštų rinkinius. Parašė sintezes knygoms „Lietuvių literatūros istorija: Feodalizmo epocha“ (su kitais, 1957 m.), „Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai“ (su kitais, 1983 m.)

Vėliau tyrinėjo švietimo istoriją ir pedagoginę mintį, iškėlė švietimo istorijos svarbą, teigė, kad švietimas yra tautos kultūros dalis.

1988 m. – švietimo reformos pradininkė, esminių Lietuvos švietimo strateginių dokumentų – „Tautinės mokyklos koncepcija” (1988 m.), „Lietuvos švietimo koncepcija” (1992 m.), „Lietuvos švietimo reformos gairės“ (1993 m.), „Bendrojo lavinimo mokyklos programos” (1994 m.) – bendraautorė.[2]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Jono Biliūno kūryba, monografija, 1956 m.
  • Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. I pusėje, 1970 m.
  • Demokratinė ugdymo mintis XVIII a. II p. – XIX a. I pusė, 1985 m.
  • Jungtys, 2000 m.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. lrytas.lt informacija
  2. Meilė Lukšienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 690 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]