Julius Danusevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Julius Danusevičius
Julius Danusevicius.jpg
Gimė: 1931 m. balandžio 12 d. (82 metai)
Paežeriai, Raudėnų valsčius
Veikla: miškininkas, miško genetikas
Partija: 1954 m. SSKP
Alma mater: 1966 m. Lietuvos žemės ūkio akademija

Julius Danusevičius (g. 1931 m. balandžio 12 d. Paežeriuose, Raudėnų valsčius) – Lietuvos miškininkas, miško genetikas ir selekcininkas.

Turinys

Biografija [taisyti]

19561958 m. Nemenčinės miškų ūkio direktorius. Nuo 1959 m. sausio 1 d. iki 1971 m. (naujai įsteigto) Jonavos miškų ūkio direktorius. [1]

1966 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 19721995 m. Miškų instituto Miško želdinimo laboratorijos vedėjas. 1974 m. žemės ūkio mokslų kandidatas. [2] Nuo 1987 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos (nuo 1996 m. LŽŪU) dėstytojas, nuo 1992 m. docentas.

Mokslinio darbo kryptis – miško medžių genetika, selekcija ir miško sėklininkystė. Dviejų išradimų autorius. Tyrė spygliuočius, jų genetiką ir selekciją. [3][4]

Bibliografija [taisyti]

  • Miško želdinimas, vadovėlis aukštosioms mokykloms su kitais, 1991 m.
  • Pušies selekcija Lietuvoje: monografija, 2000 m.
  • Pušies genetika ir selekcija Lietuvoje: monografija / Lietuvos miškų institutas. – Kaunas: Lututė, 2003. – 398 p.
  • Miško medžių genetinių objektų mokomojo tinklo parengimas ir pristatymas: mokomoji priemonė (bendraautoriai Pliūra A., Baliuckas V., Danusevičius, J., Gabrilavičius, G.), 2006 [5]

Įvertinimas [taisyti]

  • 1967 m. LSSR nusipelnęs miškininkas

Šaltiniai [taisyti]

  1. Miškai // Jonavos krašto gamta (sud. Vidmantas Malinauskas, Jonas Augustauskas). – Marijampolė: Piko valanda, 2001. – 9 psl.
  2. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=D&sritis=B
  3. Julius Danusevičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 383 psl.
  4. Julius Danusevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 475 psl.
  5. Augalų biotechnologijos centro informacija