Eugenijus Jovaiša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eugenijus Jovaiša
Gimė 1950 m. balandžio 24 d. (73 metai)
Klaipėdoje
Tautybė lietuvis
Tėvas Leonas Jovaiša
Motina Stefa Tverijonaitė-Jovaišienė (g. 1921 m.)
Sutuoktinis (-ė) Audronė Jovaišienė
Vaikai Marius Jovaiša (g. 1973 m.), verslininkas fotografas; Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė (1977), Žaislų muziejaus įkūrėja (su P. Blaževičiumi).
Veikla Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, LMA tikrasis narys
Organizacijos Lietuvos Respublikos Seimas
Pareigos Užsienio reikalų komiteto narys, Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotojas
Alma mater Vilniaus universitetas
Doktorant. vadovas Adolfas Tautavičius
Žymūs apdovanojimai

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (2003)

Eugenijus Jovaiša (g. 1950 m. balandžio 24 d. Klaipėdoje) – Lietuvos archeologas, dėstytojas, politikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. baigė istoriją Vilniaus universitete. 1988 m. istorijos mokslų kandidatas, nuo 1989 m. docentas, nuo 2008 m. profesorius, nuo 2009 m. Lietuvos Mokslų Akademijos narys ekspertas, nuo 2011 m. Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys.

19721977 m. dirbo Kultūros ministerijos Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos taryboje. 1977–2016 m. Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas, 19901991 m. Istorijos fakulteto dekanas, 19911993 m. prorektorius, 1991–2007 m. Baltų proistorės katedros vedėjas, 2007–2016 m. Istorijos fakulteto dekanas.

1994–2016 m. periodinio leidinio „Istorija“ redakcinės kolegijos pirmininkas, 2009–2016 m. „Lituanistica“ žurnalo vyr. redaktorius, Valdovų rūmų paramos fondo steigėjas.

Nuo 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrimų svarbiausios sritys: I a. – V a. vidurio vakarų baltų etninė istorija, vakarų baltų / aisčių materialusis ir dvasinis paveldas. Tyrinėjo Raudonėnų, Plinkaigalio, Lauksvydų, Krūvandų (Vilkijos seniūnija), Rupunionių, Šaukėnų, Dauglaukio, Vėluikių kapinynus.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos TSR archeologijos paminklai ir apsauga, su J. Markelevičiumi, 1976 m.
  • Žvilgsnis į „Aukso amžių“: baltai pirmaisiais amžiais po Kristaus, skaitmeninė knyga, 1998 m.
  • Lietuva iki Mindaugo, 1999, skaitmeninė knyga (redaktorius, sudarytojas, vienas iš autorių).
  • Lietuva iki Mindaugo, 2003, poligrafinis leidinys (redaktorius, sudarytojas, vienas iš autorių).
  • Gimtoji istorija. Nuo 7 iki 12 klasės, skaitmeninė knyga, 2002 m., 1 leid.
  • Gimtoji istorija. Nuo 7 iki 12 klasės, skaitmeninė knyga, 2003 m., 2 leid.
  • Gimtoji istorija. Nuo 7 iki 12 klasės, skaitmeninė knyga, 2002 m., 3 leid.
  • Atstatykime Lietuvos valdovų rūmus, skaitmeninė knyga,, 2003 m.
  • Įdomioji Lietuvos istorija: Lietuvos valstybingumo istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, skaitmeninė knyga, 2004 m. (projekto vadovas, vienas iš autorių ir sudarytojas).
  • Įdomioji Lietuvos istorija: Lietuvos meno istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, skaitmeninė knyga, 2005 m. (projekto vadovas, vienas iš autorių ir sudarytojas).
  • Įdomioji Lietuvos istorija: Lietuvos visuomenės istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, skaitmeninė knyga, 2006 m. (projekto vadovas, vienas iš autorių ir sudarytojas).
  • Įdomioji Lietuvos istorija: Lietuvos valstybingumo, meno ir visuomenės istorija istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų (trilogija), skaitmeninė knyga, 2007 m. (projekto vadovas, vienas iš autorių ir sudarytojas).
  • Lietuva 1009–2009 m., skaitmeninė knyga, 2009 (projekto vadovas, vienas iš autorių ir sudarytojas).
  • Aisčiai. I knyga. Kilmė, Vilnius: Edukologija, 2012.
  • Aisčiai. I knyga. Kilmė, Vilnius: Elektroninės leidybos namai, 2012 (skaitmeninė knyga).
  • Aisčiai. II knyga. Raida, Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2014.
  • Aisčiai. III knyga. Lietuvių ir Lietuvos pradžia, Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2016.
  • The Aestii. The Western Balts. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2020.
  • Kapai ir žmonės, Vilnius: Unseen Pictures, 2020.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valdemaras ŠimėnasEugenijus Jovaiša. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 742 psl.