Bakterijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bacteria
Žarninės lazdelės (Escherichia coli)
Žarninės lazdelės
(Escherichia coli)
Lėkštelėje užaugusi paprasta akimi matoma bakterijų (Mycobacterium balnei) kolonija
Lėkštelėje užaugusi paprasta akimi
matoma bakterijų Mycobacterium balnei
kolonija
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Bakterijos
(Wikispecies-logo.svg Bacteria)
Karalystė: Bakterijos
(Wikispecies-logo.svg Bacteria)
Žiuželiuota bakterija
Desulfovibrio vulgaris

Bakterijos (lot. Bacteria, graik. bakterion -lazdelė) – prokariotai, bakterijų (Bacteria) domeno organizmų karalystė.

Manoma, kad Žemėje yra apie 5 × 1030 bakterijų.[1] Bakterijas tiria mikrobiologijos skyrius – bakteriologija.

Bakterijų formos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Rutulinės – gali būti pavienės arba susispietusios į krūveles.
  • Lazdelinės – lazdelės formos bakterijos.
  • Spiralinės – spiralės formos bakterijos, kablelio formos bakterijos.
  • Siūlinės – į plonus siūlus panašios bakterijos

Rutulinės bakterijos[taisyti | redaguoti kodą]

Rutulinės bakterijos (kokai) yra pačios paprasčiausios. Jos sudarytos iš vienos apskritos ląstelės. Tik retais atvejais jos esti pupos, inksto ar pusrutulio formos.

Besidalydamos viena kryptimi, kai kurių rūšių rutulinės bakterijos neatsiskiria viena nuo kitos. Tokiu atveju susidaro porinė bakterija, vadinama diplokoku (Azotobacter chroococcum). Jei dviląstelė rutulinė bakterija toliau dalijasi ta pačia kryptimi ir naujos ląstelės viena nuo kitos neatsiskiria, gaunama daugialąstė, grandinės formos kolonija, vadinama streptokoku (Streptococcus pyogenes, Lactococcus lactis).

Kai ląstelės antrojo dalijimosi kryptis yra statmena pirmajai, susidaro ląstelių tetrada (tetrakokas). Jei tetrakoko formos bakterija dar skyla pusiau, bet jau yra statmena šiai keturių ląstelių plokštumai, tada susidaro aštuonių kokų kubo formos kolonija, vadinama sarcina. Kiekviena sarcinos ląstelė dar gali panašiai dalytis trimis kryptimis ir toliau. Tuomet susidaro sudėtinga 16 arba 32 ląstelių sarcina, primenanti kokų ryšulėlį (Sarcina lutea).

Kartais rutulinė bakterija dalijasi įvairiomis kryptimis, o susidariusios naujos ląstelės ne išsisklaido, bet lieka sukibusios. Tokia vynuogių kekės formos ląstelių grupė vadinama stafilokoku.

Lazdelinės bakterijos[taisyti | redaguoti kodą]

Lazdelinės bakterijos savo forma yra šiek tiek įvairesnė, ypač skiriasi jų ilgis.

Lazdelinės bakterijos kartais esti smailiais galais, lenktos ar šiek tiek šakotos. Kai kurios rūšys po dalijimosi lieka sukibusios. Susidaro poromis sukibusios arba grandinės formos lazdelinės bakterijos (Lactobacterium plantarum).

Spiralinės bakterijos[taisyti | redaguoti kodą]

Spiralinės bakterijos esti dar įvairesnės. Jos gali būti trumpos, panašios į kablelį (Vibrio gentis), „S“ raidės formos ir kt. Pasitaiko labai plonų ir vingiuotų bakterijų. Tai spirochetų (spirochaeta) (Spirochaeta pallidum – sifilio sukėlėja) ir spirilų (Spirillum) bakterijos.

Siūlinės bakterijos[taisyti | redaguoti kodą]

siūlinių bakterijų tipiškiausios yra gelžbakterės ir sierabakterės, kurios yra daugialąstės ir didelės.

Dirvožemyje ir mėšle yra labai plonų sūlinių vienaląsčių bakterijų. Tai vadinamieji aktinomicetai, anksčiau priskiriami grybų karalytei ir vadinami laibagrybiais.

Tarp lazdelinių ir siūlinių bakterijų griežtos ribos nėra, nes kai kurios lazdelinės bakterijos dėl savotiškos prigimties ar dėl išorės sąlygų veikimo ištysta iki labai ilgų siūlų.

Bakterijų dydis[taisyti | redaguoti kodą]

Nereikia manyti, kad visos bakterijos yra tik nepaprastai mažos, o jų tarpe nėra mažesnių ir didesnių. Bakterijų dydžio santykis maždaug yra toks pats, kaip žinduolių (pvz., tarp dramblio ir pelės.

Labiausiai paplitusių dirvožemio, vandens ir pieno bakterijų dydžiai svyruoja nuo 0,5 iki 10,0 mikronų. Tačiau pasitaiko bakterijų, kurių ilgis siekia iki 50 ir daugiau mikronų. Vidutinis labiausiai paplitusių rutulinių bakterijų dydis yra apie 1 mikroną.

Einant žemyn nuo 0,1 mikrono ribos, jau prasideda neląstelinių gyvybės formų pasaulis – virusai ir bakteriofagai.

Kiti bakterijų skirstymai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal mitybos būdą[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal deguonies poreikį[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal morfologiją[taisyti | redaguoti kodą]

  • Rutulinės (kokai)
    • Monokokai
    • Diplokokai
    • Streptokokai
    • Tetrakokai
    • Sarcinos
    • Stafilokokai
  • Lazdelinės (bacilos)
    • Tuberkuliozės lazdelė
    • Difterito bakterija
    • Šiltinės bacila
    • Šieno lazdelė
    • Acto rūgšties bakterija
  • Vingiuotosios
    • Vibrionai
    • Spirilės
    • Spirochetos
  • Siūlinės
    • Gelžbakterės
    • Sierabakterės
  • Žiužiuotosios
    • Vienažiužės
    • Dvižiužės
    • Kuokštažiužės
    • Aplinkžiužės
  • Azotą fiksuojančios
    • Laisvai gyvenančios vandenyje ir dirvožemyje
    • Gyvenančios ankštinių augalų(žirnių, pupų) šaknyse

Bakterijos sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Bakterijos sandara: 1. kapsulė; 2. išorinė membrana; 3. paraplazminiai intarpai; 4. citoplazmos (vidinių) membranų sistema; 5. citoplazma; 6. ribosomos; 7. atsarginės maisto medžiagos; 8. chromosoma.

Pagrindinis straipsnis: Bakterijos sandara

Kiekviena bakterija sudaryta iš vienos ląstelės, šią dengia membrana, o virš jos yra tvirta apsauginė sienelė. Ląstelę gali supti prigludusi gleivių kapsulė arba laisvas drebutiškas apvalkalas. Šie dangalai ją apsaugo nuo nepalankių aplinkos veiksnių.

Dauguma bakterijų turi judėti skystoje terpėje pritaikytus ilgesnius žiuželius.

Bakterijos neturi branduolio. Tačiau citopazmoje yra tankesnė sritis, vadinama nukleoidu, o joje – žiedinė dvivijė DNR grandinė – bakterijos prokariotinė chromosoma.

Bakterinėje ląstelėje nėra eukariotinei ląstelei būdingų organoidų, išskyrus daugybę mažyčių ribosomų, atliekančių baltymų biosintezę.

Fizikinės bakterijų savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Fizikinės bakterijų savybės

Norint geriau suprasti bakterijos ląstelės viduje vykstančius procesus ir bakterijų santykį su aplinka (ekologiją), reikia susipažinti ir su kai kuriomis bakterijų fizikinėmis sąvybėmis:

Bakterijų reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Bakterijų reikšmė nepaprastai didelė gamtoje ir žmogaus gyvenime. Dauguma jų atlieka skaidytojų „darbą“ – nuokritų organinę medžiagą suskaido iki mineralinių medžiagų, kurias po to jau gali pasisavinti organinių medžiagų gamintojai – augalai.

Bakterijos yra ne tik mūsų planetos „sanitarai“, bet ir daugiausia prisideda prie derlingo dirvožemio susidarymo. Pūdydamos ir skaidydamos daugybę tonų įvairiausių nuokritų, organizmų lavonų, įvairių organinių atliekų, dirvožemyje pagausina puvenų (humuso).

Kai kurios bakterijos dalyvauja azoto junginių apytakos cikle, kuris be jų veiklos nebūtų įmanomas.

Žmogus bakterijas pasitelkė savo poreikiams tenkinti, įvairiems produktams gaminti. Pienarūgščio rūgimo bakterijos pieną paverčia raugintais pieno produktais (rūgpieniu, kefyru, jogurtu ir pan.), raugina daržoves (agurkus, kopūstus), apdoroja galvijams žiemai ruošiamą silosą.

Bakterijos gamina medicinoje naudojamus baltymus (insuliną).

Atrinkus bakterijų potipius, kuriuose vyksta fermentų supersintezė, gaminami fermentiniai preparatai (proteazė, amilazė, galaktozidazė, lipazė, pektinazė). Pektinazę sintetinančios bakterijos naudojamos linų, kanapių, džiuto pluoštui greičiau atskirti nuo medienos (spalių).

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Nustatyta ~5000 rūšių bakterijų.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Michael Mark Woolfson. Time, Space, Stars and Man – The Story of the Big Bang. London: Imperial College Press, 2013, 323 p. ISBN 978-1-84816-933-3.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Bakterijos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka