Gauzės principas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gauzės principas, kitaip dar išstūmimo principas - ekologinė taisyklė, kuri teigia, kad dvi arba daugiau rūšių negali labai ilgai užimti tos pačios ekologinės nišos, nes jos konkuruoja tarpusavyje. Laikui bėgant tokios konkurencijos būsena išsisprendžia vienu iš keleto būdų:

  • Viena rūšis nukonkuruojama ir išnyksta.
  • Viena rūšis dėl konkurencijos priversta pasitraukti į kitą arealą, kur nėra rūšies konkurentės.
  • Viena rūšis pasikeičia ir užima kitą ekologinę nišą toje pačioje ekosistemoje.
  • Keičiasi abi rūšys ir pasidalija ekologinę nišą.

Gauzės principas kartais kritikuojamas kaip neteisingas, kadangi žinoma daug atvejų, kai konkuruojančios rūšys toje pačioje ekosistemoje išsilaiko labai ilgai. Kritikai remiasi vadinamuoju planktono paradoksu: jūros fitoplanktono rūšys gyvena ribotoje erdvėje, naudoja tuos pačius išteklius (saulės šviesa, mineralinės druskos), tačiau nenukonkuruoja viena kitą.

Dėsnį suformulavo rusų tarybinis ekologas G. Gauzė.