Penicilinas
Penicilinas – plačiausiai vartojamas antibiotikas. Keletą penicilino formų gamina grybo pelėjūno (Penicillium) skirtingi kamienai (štamai). Nuo to laiko, kai peniciliną atrado Alexander Fleming, buvo išvesti dideliu produktyvumu pasižymintys grybo kamienai. Jie auginami ant cukringų skystų atliekų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1929 m. rugsėjo 30 d. anglų mikrobiologas Aleksandras Flemingas paskelbė apie antibakterinės medžiagos penicilino išradimą. Dėmesys penicilinui ypač sustiprėjo artėjant Antrajam pasauliniam karui. 1938 m. Oksfordo universiteto grupė, vadovaujama australo Howardo Florey ir vokiečio Ernsto Chaino, padarė keletą svarbių atradimų. Jie bandė auginti penicillium notatum įvairiausiuose induose, nuo ligoninės „antelės“ iki limonado butelių. Paaiškėjo, kad būtent „antelės“ formos induose (vėliau jie buvo pavadinti „Oksfordo buteliais“) pelėsiai augo geriausiai. 1941 m. vasario mėnesį buvo pirmąkart išbandytas penicilino poveikis žmogui. Visgi mokslo visuomenė įvertino visus tris penicilino sukūrėjus: Fleming’as, Florey ir Chain’as už savo darbus 1945 m. buvo apdovanoti Nobelio premija farmakologijos ir medicinos srityje.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Svarbiausieji šimtmečio išradimai – penicilinas
- Antibiotikai ir bakterijų atsparumas Archyvuota kopija 2008-12-04 iš Wayback Machine projekto.