Sulfatai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sulfato anijonas, SO42−
Sulfato jono struktūra

Sulfataisieros rūgšties druskos.

Savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Sulfato jonas yra daugiaatomis anijonas, kurio formulė SO42−, molekulinė masė 96,06 (daltonai). Sulfato anijoną sudaro sieros atomas apsuptas keturių deguonies atomų, išsidėsčiusių tetraedriškai.

Sulfatai susidaro, šiam jonui susijungiant su katijonais, dažniausiai joniniu ryšiu, nors gali suformuoti ir kovalentinius cheminius ryšius (pvz., dialkilsulfatų atveju). Dauguma sulfato druskų yra tirpios vandenyje. Prie išimčių priskiriami praktiškai netirpūs kalcio sulfatas, stroncio sulfatas ir bario sulfatas (pastarojo ši savybė pritaikoma gravimetriniuose sulfatų tirpalų tyrimuose).

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Sulfatai yra svarbūs tiek biologinėse sistemose, tiek cheminėje pramonėje:

  • Švino rūgštiniuose akumuliatoriuose paprastai naudojama sieros rūgštis H2SO4.
  • Kai kurie anaerobiniai organizmai savo metaboliniuose procesuose naudoja sulfatus kaip elektronų akceptorius, pvz., gyvenantys prie hidroterminių šaltinių („Juodųjų rūkalių“) giliuose vandenyse.
  • Vario sulfatas yra įprasta dumblių naikinimo priemonė. Namų ir žemės ūkyje naudojamas kaip fungicidas vadinamas mėlynuoju akmenėliu, taip pat naudojamas PCB plokščių nuėsdinimui.
  • Magnio sulfatas (Epsomo druska) naudojama terapinėse voniose. Hidratas, gana populiarus namų medicinoje, vadinamas karčiąja druska arba angliškąja druska.
  • Gipsas – hidratuotas kalcio sulfatas, naudojamas kaip tinkas statybose, apdailoje ir pan.
  • Anhidritas – kalcio sulfatas, naudojamas apdailoje
  • Sulfato jonas naudojamas kaip anijonas kai kuriuose katijoniniuose vaistuose.

Sulfatai aplinkoje[taisyti | redaguoti kodą]

Sulfatai į atmosferą patenka aerozolių pavidale, išskiriami deginant fosilinį kurą bei degant biomasei (augalams). Jie didina atmosferos ir kritulių rūgštingumą (rūgštusis lietus).

Įtaka klimatui[taisyti | redaguoti kodą]

Tiesioginis poveikis – sulfatai atmosferoje išsklaido šviesą, tokiu būdu didindami Žemės planetos albedą. Šis efektas mažina šiltnamio dujų sukeliamą šiltnamio efektą, tačiau nėra vientisai pasiskirstęs per atmosferą, veiksmingiausias netoli didelių pramoninių regionų.

Vienas iš netiesioginių poveikių yra Twomey efektas, kur sulfatiniai aerozoliai veikia kaip debesų kondensacijos branduoliai, tokiu būdu susidarant daugiau ir smulkesnių vandens lašelių, kas padidina šviesos atspindėjimą debesyse. Manoma, kad šis ir kiti netiesioginiai poveikiai (irgi susiję su debesimis) taip pat sukelia atmosferos vėsinimo efektą. Gali būti, kad sulfatų buvimas atmosferoje sušvelnina kai kurias pasaulinio atšilimo pasekmes.

Sieros oksoanijonai[taisyti | redaguoti kodą]

  • SO52− persulfato;
  • SO42− sulfato;
  • SO32− sulfito;
  • SO22− hiposulfito;
  • S2O82− peroksidisulfato.