Gramo dažymas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gramo metodas (dažymas Gramo būdu) – tai bandymuose naudojamas bakterijų atskyrimo į dvi grupes būdas. Pagal chemines ir fizines bakterijų ląstelių sienelių savybes atskiriamos gram - teigiamų ir gram - neigiamų bakterijų grupės. Būdą 1884 m. išrado danų mokslinkas Hansas Kristianas Gramas (Hans Christian Gram, 1853–1938), bandymuose su Streptococcus pneumoniae ir Klebsiella pneumoniae bakterijomis.
Dažymo procesas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžioje mėginėlis nudažomas kristaliniu violetu (arba kitu baziniu dažu), vėliau praplaunamas vandeniu ir pridedama Gramo jodo reagento (jodo tirpalas sutvirtina dažus bakterijų ląstelių sienelėse); vėl praplaunamas vandeniu ir paskui organiniu tirpikliu, etanoliu arba acetonu. Gram - teigiamos bakterijos išlaiko pirminę dažo spalvą, o gram - neigiamos jos netenka. Tada papildoma antruoju dažu (naudojamas safraninas, Gram fuksinas), praplaunama ir pagal spalvas sprendžiama: gram - teigiamos bakterijos išlaiko pradinio nudažymo spalvas ir neįsisavina antrojo dažo, todėl atrodo tamsiai violetinės. Jei bakterijos yra gram - neigiamos, jos bus nusidažiusios antrąja, rožine spalva.
Šiame procese svarbiausia, kad gram - teigiamos ir gram - neigiamos bakterijos skirtingai reaguoja į dažus nuplaunantį skystį, nes gram - teigiamas bakterijas dengiančiame peptidoglikano sluoksnyje vyksta dehidratacija ir kristalinis violetas „įstringa“ ląstelėje, o gram - neigiamose bakterijose skystis pradžioje ištirpdo riebalų sluoksnį, o plonas toliau sekantis peptidoglikano sluoksnis nėra pajėgus sulaikyti dažus.
Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tyrimuose: Gramo dažymas yra plačiai naudojamas bakteriologijos tyrimų laboratorijose ir yra laikomas ypač naudingu.
- Medicinoje: Gramo dažymas taikomas kūno skysčiams arba biopsijos atveju, įtariant infekciją. Paprastai (su išimtimis) gram - neigiamų bakterijų infekcijos būna labiau pavojingos žmogaus organizmui, nes jos dažnai būna su antigenus paslepiančiomis gleivių kapsulėmis arba drebutiniame apvalkale, dėl ko organizmas sunkiau atpažįsta svetimas medžiagas. Be to, gram - neigiamos bakterijos savo išorinėse membranose turi endotoksiško lipopolisacharido, kuris sustiprina uždegimą ir gali sukelti septinį šoką. Gram - teigiamų bakterijų infekcijos paprastai yra silpnesnės, nes žmogaus organizmas pagamina fermentą lizocimą, kuris atakuoja atvirą gram - teigiamų bakterijų peptidoglikano sluoksnį (žmogaus kūne peptidoglikano nėra). Gram - teigiamos bakterijos taip pat mažiau atsparesnės tokiems antibiotikams, kaip penicilinas.
Prie išimčių priskiriamos gram - teigiamos tuberkuliozę sukeliančios bakterijos, pvz., Mycobacterium tuberculosis. Tokias bakterijas yra sudėtinga nustatyti ir gydyti, tam naudojami Ziehl Neelsen ar Kinyoun dažymo metodai.