Išeminė širdies liga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Išeminė širdies liga

Vainikinės arterijos mikrofotografija, rodanti dažniausią vainikinių arterijų ligą - aterosklerozę, bei nudažytus atskirus arteriją sudarančius sluoksnius, kurie yra susiaurėję.
ICD-10 I20-I25
ICD-9 410-414, 429.2

Išeminė širdies liga - būklė, kai sutrikdoma vainikinių arterijų kraujotaka ir dėl to pažeidžiama širdis ir jos funkcijos. Esant koronarinei širdies ligai širdies vainikinės arterijos susiaurėja arba užsikemša aterosklerotinėmis plokštelėmis. Jeigu šios aterosklerotinės plokštelės susiaurina vainikinės arterijos spindį, tai tuomet širdies raumuo neaprūpinamas pakankamu kraujo kiekiu. Kai širdies raumuo negauna pakankamo kraujo kiekio, atsiranda skausmas ar spaudimas krūtinėje. Tai vadinama krūtinės angina ir yra įspėjamasis signalas, kad širdis turi problemų.

Vainikinės (koronarinės) širdies arterijos[taisyti | redaguoti kodą]

Koronarinės kraujagyslės

Širdies arterijos yra vadinamos vainikinėmis kraujagyslėmis. Jos atsišakoja iš didžiausios organizmo arterijos - aortos ir aprūpina krauju širdies raumenį. Arterijoms tenka atlaikyti nemažą kraujo spaudimą kiekvieno širdies susitraukimo metu. Jei šis spaudimas per žemas, kraujas nepasiekia audinių, o jei per aukštas – nukenčia arterijų sienelės ir vidaus organai. Iš pradinės aortos dalies atsišakoja dvi labai svarbios arterijos, maitinančios širdies raumenį (miokardą) ir aprūpinančios jį deguonimi. Tai koronarinės širdies arterijos (žiūrėkite į žemiau pateiktą vainikinių arterijų schemą). Jos tarsi vainikai apgaubia išorinį širdies paviršių ir todėl dar vadinamos vainikinėmis širdies arterijomis. Yra dvi pagrindinės koronarinės arterijos:

  • Kairioji koronarinė arterija - prasideda kamienu, kuris skyla į dvi šakas: priekinę nusileidžiančiąją ir gaubiančiąją. Šios šakos aprūpina deguonimi priekinę, kairiąją, šoninę ir užpakalinę širdies sieneles.
  • Dešinioji koronarinė arterija - aprūpina dešiniąją ir apatinę sieneles.

Koronarinės širdies ligos rizikos faktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Ligos priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinė priežastis yra aterosklerotinių plokštelių susidarymas širdies vainikinėse kraujagyslėse. Vainikinės arterijos supa širdies paviršių, kur išsišakoja į stambesnes šakas, o šios savo ruožtu išsišakoja į smulkesnes šakeles. Šios smulkiosios šakelės prasiskverbia į širdies raumenį ir jį maitina. Kartais viena ar kelios iš šių kraujagyslių gali susiaurėti dėl cholesterolio (kraujo riebalų) sankaupų. Už cholesterolio pristatymą į ląsteles atsakingi labai mažo tankio ir mažo tankio lipoproteinai (LMTL ir MTL), o už išnešimą – DTL, todėl esant padaugėjus DTL (gerieji lipoproteinai) sumažėja rizika susirgti, o padaugėjus LMTL ir MTL (blogieji lipoproteinai) padidėja rizika susirgti. Vynas, šokoladas, vynuogės didina DTL, mažina LMTL ir MTL, riebus, daug cholesterolio turinti maistas didina LMTL ir MTL, mažina DTL. Rūkymas pažeidžia kraujagyslių epitelį (tam padeda ir stipri kraujotaka, bei padidėjęs kraujospūdis), pažeidimo vietoje pradeda kauptis cholesterolis, kyla uždegimas ir susidaro plokštelės sudarytos iš cholesterolio kristalų, imuninių ląstelių ir uždegiminių baltymų. Ilgainiui jos didėja ir užkemša spindį arba dėl savo kietumo, trapumo įplyšta, plyšusi dalis yra labai „lipni“, ir pritraukia trombocitus bei susidaro trombas aklinai užkemšanti kraujagyslę.

Ligos eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Stenokardijos priepuolius sukelia fizinis krūvis (vaikščiojimas, kopimas į kalną, sunkumų nešiojimas, stresas). Liga gali pasireikšti įvairiais negalavimais:

Miokardo infarktas – ne kas kita, o širdies raumens nekrozė (apmirimas). Jis ištinka, kai arteriją visiškai užkemša trombas, arba dėl labai susiaurėjusios kraujagyslės, kuri padengta aterosklerotine plokštele. Infarktas paprastai prasideda nuo stipraus ir ilgai trunkančio skausmo krūtinės srityje. Tačiau galimi ir neįprasti simptomai - skausmai skrandžio ir pilvo srityje. Poinfarktinė kardiosklerozė - patirto infarkto pasekmė. Apmirę širdies raumens audiniai neatsistato. Vietoj jų atsiranda randuotas audinys, kuris sukelia tam tikrų širdies veiklos sutrikimų. Esant tokiai patologijai, reikia nuolat lankytis pas kardiologą.

Susiaurėjusivainikinė širdies arterija

Koronarinės širdies ligos diagnostika[taisyti | redaguoti kodą]

Koronarinei širdies ligai diagnozuoti yra atliekama keletas tyrimų. Vienas iš pirminių tyrimų yra elektrokardiograma (EKG). Pirmiausia ji užrašoma ramybės būklėje pacientui gulint, po to krūvio mėginio (angl. stress-test) metu - pacientui einant ar bėgant judančiu takeliu (angl. treadmill), ar minant stacionaraus dviračio pedalus (veloergometrija). Jeigu šis tyrimas nustato, kad paciento širdis negauna reikiamo kiekio deguonies, kurį perneša kraujas, tuomet reikia atlikti koronarografiją. Šiam tyrimui yra naudojamas kateteris (plonas, lankstus vamzdelis), kad per jį būtų galima suleisti kontrastinės medžiagos į vainikinę arteriją. Specialiu rentgeno aparatu yra filmuojamas ir išsaugomas vainikinių arterijų vaizdas, kuris leidžia gydytojui pamatyti susiaurėjimus paciento vainikinėse arterijose ir nustatyti jų susiaurėjimo laipsnį. Turėdamas šią informaciją gydytojas gali parinkti pacientui racionaliausią gydymo planą.

Koronarinės širdies ligos gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Koronarinės širdies ligos gydymo būdai yra šie:

Šių gydymo būdų tikslas yra pašalinti ar sumažinti pacientų simptomus ar problemas, ir taip pat sumažinti riziką susirgti miokardo infarktu. Miokardo infarktas atsiranda visiškai užsikišus širdies vainikinei arterijai, ko pasekoje yra pažeidžiamas širdies raumuo. Koronarinė širdies liga gali būti gydoma tik vaistais arba kombinuojama su kuriuo nors vienu iš aukščiau išvardintų gydymo būdų. Vaistai nepašalina susiaurėjimų, jie gali tik pagerinti širdies darbą ir sumažinti simptomus, tokius kaip krūtinės skausmą ar spaudimą. Aortos ir širdies vainikinių arterijų jungčių sudarymas - kartais dar vadinamas „širdies šuntavimu“. Tai yra būdas sudaryti naujus kanalus kraujui tekėti aplink užsikišusias vietas širdies vainikinėse arterijose. Tai atviros chirurgijos operacija, atliekama pilnoje narkozėje. Chirurgai paima krūtinės arteriją arba veną iš kojos tam, kad sudarytų naują kanalą kraujui nutekėti aplink užsikišusią ar susiaurėjusią kraujagyslę. Jie prisiuva vieną kraujagyslės galą prie aortos ir kitą galą – vainikinės arterijos gale už užsikišusios ar susiaurėjusios vietos. Dabar jau kraujas iš aortos teka per naujai suformuotą jungtį į širdies raumenį. PTKA – procedūra kuri atliekama išplečiant susiaurėjusią paciento vainikinę arteriją be chirurgijos. PTKA dar vadinama „vainikinių arterijų angioplastika“. Perkutaninė reiškia, kad procedūra yra atliekama per odą. Transliuminalinė reiškia, kad procedūra atliekama viduje arterijos (lumen - lot., angl., spindis). Koronarinė reiškia, jog gydoma širdies vainikinė (corona - lot. karūna, vainikas) arterija. Angioplastika yra būdas praplėsti susiaurėjusią ar visiškai užsidariusią vainikinę arteriją. PTKA pagrindinė idėja yra įvesti mažą balionėlį, su stentu ar be jo, kuris yra išplečiamas susiaurėjusios vainikinės arterijos vietoje. Plėsdamasis balionėlis traiško ir įspaudžia aterosklerotines plokšteles į arterijos sienelę ir taip panaikina buvusį susiaurėjimą. Stentas - tai segmentinis išplėsto baliono diametro vamzdelis, kuris vėliau neleidžia arterijai subliūkšti ar susitraukti.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūros ir informacijos šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]