Mutagenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fotonas pažeidžia DNR grandinę

Mutagenai – tam tikri aplinkos veiksniai, galintys sukelti mutacijas - genų, chromosomų ar chromosomų rinkinio pokyčius.

Mutacijos ląstelėse gali įvykti ir neveikiant jokiems aplinkos veiksniams. Tai vadinamosios savaiminės mutacijos, dažniausiai veikiančios geno lygyje. Jos paprastai nutinka dėl replikacijos klaidų ir nešimtaprocentinio reparacijos efektyvumo. Todėl ląstelei dalijantis visuomet yra tam tikra, kad ir nykstamai maža mutacijos tikimybė. Bet kuris veiksnys, kuris keičia ląstelės vidaus cheminę ir fizikinę būseną, didina mutacijos įvykimo tikimybę. Tačiau mutagenais vadinami tik tie veiksniai, kurie tiesiogiai veikia DNR replikacijos, chromosomų paskirstymo ląstelėms dalijantis mechanizmus ir taip sukelia mutacijas.

Mutagenų tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Mutagenai būna trijų tipų: fizikiniai, cheminiai ir biologiniai.

Fizikiniai mutagenai[taisyti | redaguoti kodą]

Fizikiniams mutagenams priskiriama:

Mutacijų skaičius yra tiesiog proporcingas mutagenų dozei. Tuo tarpu fenotipinis mutacijų pasireiškimas su dozės dydžiu paprastai nesusijęs.

Fizinė mutagenezė taikoma siekiant gauti produktyvesnes bakterijų rases, žemės ūkio augalų formas su naudingais požymiais.

Cheminiai mutagenai[taisyti | redaguoti kodą]

Cheminiams mutagenams priskiriamos įvairios cheminės medžiagos – alkilinančios medžiagos, peroksidai ir kt. Didelis mutagenų šaltinis – žemės ir miškų ūkio chemizavimas. Reikšmingiausi mutagenai yra pesticidai bei nitrojunginiai, kurie su trąšomis patenka į dirvožemį, o po to per vandenį ir į žmogaus organizmą. Kitas jų šaltinis – chemijos pramonės atliekos. Plačiai plinta alkilinantys mutagenai, atsirandantys iš tarpinių įvairių technologijų produktų. Silpnesnio mutageniškumo yra kofeinas, kai kurie vaistai. Mutageniškumu pasižymi kai kurie konservantai ir saldikliai, dedami į maistą.

Biologiniai mutagenai[taisyti | redaguoti kodą]

Biologiniais mutagenais vadina virusus, kurie patekę į ląstelę gali sukelti joje mutacijas, paprastai insercijas (į chromosomą įterpiamas DNR fragmentas su keletu ar keliolika genų).