Meningitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Meningitas (lot. Meningitis) – tai infekcinė nervų sistemos liga, kurios metu uždegimas pažeidžia minkštuosius galvos ir nugaros smegenų dangalus ir sąlygoja smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus.

Smegenų sandara

Ligos priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Meningitas gali būti infekcinis ir neinfekcinis. Infekcinį meningitą dažniausiai sukelia virusai (enterovirusai, herpeso, gripo, parotito virusai ir pan.), taip pat bakterijos:

  • Tuberkuliozės bakterijos. Sergant sunkia tuberkulioze, infekcija kartais plinta į smegenų dangalus, sukeldama tuberkuliozinį meningitą.
  • Sifilio sukėlėjai. Galutinėse sifilio stadijose, sifilio sukėlėjai pažeidžia smegenis ar jų dangalus.
  • Meningokokai. Bakterija Neisseria meningitidis yra labai specifiška ir sukelia nedažnus, tačiau labai sunkius meningitus.
  • Toksinius meningitus gali sukelti apsinuodijimai švinu, anglies monoksidu (smalkėmis), inkstų nepakankamumo metu susidarę nuodingi produktai.


Ligos sukėlėjas[taisyti | redaguoti kodą]

Gramneigiama bakterija, panaši į dvi kavos pupeles. Jis randamas pūlinio likvoro leukocituose, priklauso neiserijų genčiai ir vadinamas Neiseria meningitidis. Meningokokai labai neatsparūs, greitai žūva nuo šalčio ir aukštos temperatūros. Meningokokų būna sveikų ir sergančių katarais žmonių nosiaryklėje. Jie skirstomi į serologinius tipus: A, B, C, D, X, Y, Z. Virulentiškiausi yra A tipo meningokokai. Infekcijos šaltinis yra ligoniai, sergantys visomis ligos formomis, ypač nazofaringitine, taip pat sveiki meningokokų nešiotojai. Serga įvairaus amžiaus bei lyties asmenys, tačiau bakteriniu meningitu dažniausiau serga vaikai ir paaugliai. Virusais užsikrečiama su įkvepiamu oru, į kurį šie patenka ligoniui kosint, čiaudint (oro – lašelinis būdas), arba per burną (su maistu, per neplautas rankas). Bakterijos taip pat neretai patenka per kvėpavimo takus, tačiau gali pasiekti smegenų dangalus iš kito organizme esančio infekcijos šaltinio kontaktiniu arba kraujo keliu (pvz., iš ausies, sinusų, kitų gretimų bei atokesnių sričių uždegimo židinių). Didžiausia tikimybė susirgti yra vasario ir gegužės mėnesiais.

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Galvos skausmas
  • Pykinimas
  • Bėrimas
  • Dirglumas
  • Karščiavimas
  • Vėmimas
  • Mieguistumas
  • Traukuliai
  • Bendras negalavimas
  • Kaklo raumenų įtempimas

Ligos eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Bakterinio meningito ankstyvieji simptomai: bendras negalavimas, karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, mieguistumas, galimas bėrimas. Kiek vėliau atsiranda šviesos baimė, padidėjęs dirglumas (erzina šviesa, garsas, prisilietimas), kaklo raumenų įtempimas, sumišimas, sunkiais atvejais traukuliai, gilus slopinimas (koma). Neurologinio ištyrimo metu nustatomi specifiniai meninginiai simptomai. Kūdikis gali būti irzlus ar, atvirkščiai, labai vangus, vemti, jo momenėlis paprastai įtemptas arba pulsuoja. Virusinio meningito simptomai ne tokie ryškūs, gali vyrauti galvos skausmas. Eiga yra ūmi, todėl nedelsiant reikia kreiptis pagalbos į medikus. Negydant ar gydant uždelstą atvejį, pacientas gali mirti.

Komplikacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Grėsmingiausia komplikacija – galvos smegenų uždegimas ir pažeidimas (meningoencefalilas), galvos smegenų pūlinio (absceso) ar pūlių sankaupos susiformavimas. Jei liga anksti nustatoma ir skubiai gydoma, įmanomas visiškas pasveikimas. Tačiau galimi liekamieji reiškiniai: nuovargis, atminties bei dėmesio sutrikimas, žymiai rečiau – elgesio ar mokymosi, klausos sutrikimai, o itin sunkiais atvejais – galvos smegenų pažeidimas, smegenų vandenė, epilepsija, intelekto defektai. Virusinis meningitas ne visais atvejais toks grėsmingas, tačiau taip pat būtinas skubus gydymas, nes galima komplikacija – encefalitas.

Tyrimai[taisyti | redaguoti kodą]

Diagnozę patvirtina smegenų skysčio tyrimas. Smegenų skysčio gaunama, atlikus juosmeninę punkciją (įdūrus specialia adata tarp dviejų stuburo slankstelių apatinėje juosmens dalyje į kietojo dangalo maišą). Procedūros metu nustatomas padidėjęs smegenų skysčio slėgis, o ištyrus laboratorijoje – ląstelių skaičiaus padidėjimas, esant nedaug padidėjusiam ar normaliam baltymo kiekiui. Lemiamą reikšmę meningito diagnozei ir specifinio gydymo parinkimui turi smegenų skystyje nustatyta vyraujanti uždegiminių ląstelių, t. y. leokocitų, gliukozės kiekis, bakteriologiniai ir imunologinai tyrimai.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Meningitas – skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė. Įtariant meningitą, privaloma pacientą paguldyti į ligoninę. Ligonį tiria ir gydo neurologas, infekcionistas ar gydytojas reanimatologas. Ištyrus smegenų skystį, parenkamas specifinis gydymas. Bakterinio meningito gydymui skiriami antibiotikai, kartu taikomi smegenų pabrinkimą mažinantys, imunitetą stiprinantys vaistai. Visuomet svarbus simptominis gydymas: skysčių balanso korekcija, nuskausminantys vaistai, jei reikia – smegenų pabrinkimą mažinančios priemonės, slauga.

Profilaktika[taisyti | redaguoti kodą]

Privaloma vakcinacija nuo tuberkuliozės, tymų, parotito (skiepijami kūdikiai ir vaikai). Galima vakcinacija nuo meningokoko, Haemophilus influenzae – skiepijami kūdikiai, vyresni vaikai ir suaugę. Asmenys, kurie kontaktavo su menigokokiniu meningitu sergančiu ligoniu, gali būti vakcinuojami, profilaktiškai skiriama antibiotikų.

Morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Galvos ir nugaros smegenis dengia trys vientisi dangalai: išorinis – kietasis, vidurinis – voratinklinis ir vidinis – minkštasis. Tarp voratinklinio ir minkštojo dangalų, taip pat vidiniais smegenų kanalais cirkuliuoja smegenų skystis. Meningitas labiausiai pažeidžiantis minkštuosius smegenų dangalus ir sukelia jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus.

Smegenų sandara (lot)
Eil nr Pavadinimas – Lietuvių k Pavadinimas – Lotynų k Pavadinimas – Anglų k
1. Hipofizė Hypophysis Pituitary gland
2. Smegenų kamienas Truncus cerebri Brainstem
3. Vidurio smegenys Mesencephalon Midbrain
4. Tiltas Pons Bridge
5. Pailgosios smegenys Myelencephalon Medulla oblongata
6. Nugaros smegenys Medulla spinalis Spinal cord
7. Smegenėlės Cerebellum Little brain
8. Apatinis kalnelis Inferior colliculus Lower hill
9. Viršutinis kalnelis Superior colliculus Upper hill
10. Epifizė Epiphysis Pineal gland
11. Gumburas Thalamus Tuber
12. Skliautas Fornix Arch
13. Poguburis Hypothalamus Hypothalamic
14. Juosmeninis vingis Cingulate sulcus Cingulate gyrus
15. Didžioji smegenų jungtis Corpus callosum Callosum

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]