Metabolizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
ATP, svarbiausias tarpinis junginys metabolizme

Metabolizmas (gr. μεταβολή – „metabolē“ – kitimas, permaina, kaita) – cheminių reakcijų, vykstančių kiekvienoje ląstelėje, visuma. Jis įgalina ląsteles augti, daugintis, reaguoti į aplinką, judėti. Šiuo požiūriu metabolizmas yra gyvybės pagrindas. Skirstomas į dvi grupes:

Metabolizmas nulemia organizmo gyvenimo pobūdį. Kai kuriems prokariotams vandenilio sulfidas yra maisto medžiaga, tuo tarpu žinduoliams tai mirtini nuodai.

Pagrindinės medžiagos[taisyti | redaguoti kodą]

Triacilglicerolio struktūra
Tipas Monomerinė forma Polimerinė forma polimerinės formos pavyzdžiai
Aminorūgštys Aminorūgštys Baltymai (polipeptidai) Fibriliniai baltymai ir globuliniai baltymai
Karbohidratai Monosacharidai Polisacharidai krakmolas, glikogenas ir celiuliozė
Nukleorūgštys Nukleotidai Polinukleotidai DNR ir RNR

Aminorūgštys ir baltymai[taisyti | redaguoti kodą]

Baltymai yra sudaryti iš aminorūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. Daug baltymų yra fermentai, kurie katalizuoja metabolizmo chemines reakcijas. Kiti baltymai turi struktūrinę arba mechaninę funkciją, tokie baltymai formuoja citoskeletą, sistemą, kuri palaiko ląstelės formą.

Lipidai[taisyti | redaguoti kodą]

Lipidai yra įvairiausia grupė. Jie struktūriškai panaudojami ląstelės membranoje arba kaip energijos šaltinis. Lipidai dažniausiai apibūdinami kaip hidrofobinės arba amfipatinės molekulės, kurios tirpsta organiniuose tirpikliuose, pvz.: benzenas arba chloroformas.[1] Riebalai arba triacilgliceroliai yra didelė grupė junginių, kurie turi 3 riebalų rūgštis ir glicerolį.[2] Steroidai yra kita grupė lipidų, kurie gaminami ląstelėse, pvz., cholesterolis.

Angliavandeniai[taisyti | redaguoti kodą]

Gliukozė gali egzistuoti ir tiesioje ir žiedinėje formose.

Angliavandenis yra aldehidas arba ketonas su daug hidroksilo grupių. Angliavandeniai yra gausiai paplitusios biologinės molekulės ir atlieka tokia funkcijas: energijos kaupimas ir pernaša, karkaso sudarymas gyvūnuose ar augaluose.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Fahy E, Subramaniam S, Brown H, Glass C, Merrill A, Murphy R, Raetz C, Russell D, Seyama Y, Shaw W, Shimizu T, Spener F, van Meer G, VanNieuwenhze M, White S, Witztum J, Dennis E. „A comprehensive classification system for lipids“. J Lipid Res, 46 (5), 839–61 (2005). DOI:10.1194/jlr.E400004-JLR200. PMID 15722563. 
  2. "Nomenclature of Lipids." IUPAC-IUB Commission on Biochemical Nomenclature (CBN). Nuoroda tikrinta 2007-03-08.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]