Prakaitavimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prakaitavimas – prakaito gaminimas ir išskyrimas (prakaito liaukos prakaito nekaupia) į odos paviršių.
Odos paviršiuje esančios prakaito liaukos svarbios organizmo termoreguliacijai. Jos funkcionuoja ne visos iš karto. Kai karšta, pirmiausia prakaituoti ima kakta, veidas, po to – likusios kūno dalys, o vėliausiai – delnai ir padai.
Nedirbdamas žmogus per parą vėsioje aplinkoje išprakaituoja iki 500 ml prakaito. Nervinės įtampos sąlygomis pirmiausia ima prakaituoti delnai ir padai. Prakaitavimą reguliuoja simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema.
