Mutualizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žiedinių augalų ir jų apdulkintojų santykiai - tipiškas mutualizmo pavyzdys

Mutualizmas (lot. mutuus – abipusiškas) – dviejų skirtingų rūšių individų abipusiai naudingas sugyvenimas. Pavyzdžiui, kerpės simbiontai yra grybas ir dumblis. Abu šie organizmai vienas kitą papildo. Kerpės, paprastai augančios ant plikų uolų, iš tikrųjų sudarytos iš dviejų kartu gyvenančių organizmų: grybų ir dumblių. Dumbliai fotosintetina maisto medžiagas grybui, o grybienos gijos surenka ir išlaiko dumbliui reikalingą drėgmę.

Daugelis žolių ir medžių normaliai auga tik simbiozėje su dirvos grybais (mikorizė), aptinkamais ant jų šaknų. Mikoriziniai grybai padeda augalams iš dirvos siurbti vandenį, pasisavinti mineralines ir organines medžiagas. Iš augalų šaknų jie ima angliavandenius ir kitas reikalingas organines medžiagas.

Gyvūnų pasaulyje ryškiausiais mutualizmo pavyzdys – vėžys vienuolis, kuris apsigyvena tuščiose moliuskų kriauklėse, ant kurių vėliau įsitaiso aktinijos. Aktinija juda su savo simbiontu. Gindamasi dilgiosiomis ląstelėmis nuo priešų, ji apsaugo ir vėžį.

Termitų žarnyne gyvena vienaląsčiai žiuželiniai organizmai, kurie išskiria tam tikrus fermentus, padedančius ištirpinti medieną. Termitai minta mediena, todėl jie be simbiontų egzistuoti negali, o žiuželiniai negali gyventi be termitų žarnyno. Į jaunų termitų žarnyną žiuželiniai patenka jiems laižant senesnių individų ekskrementus. Vikiteka