Pelėsis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Persikas pelėsiu pasidengia per 12 dienų

Pelėsis – daugelio ląstelių mikroorganizmai arba labai mažos 10 µm diametro atskiros ląstelės. Jie yra siūliniai grybai, turintys vienintelį siūlą, vadinamą hifu. Labai skirtingi išoriškai.

Pelėsių vystymuisi reikalingos tam tikros būtinos sąlygos: drėgmė, maisto medžiagos (mitybinė terpė), šiluma, rūgštinis pH, deguonis. Dažniausiai jie auga ant vidinių paviršių, bet kai kada gali vystytis ir išoriniuose paviršiuose. Pelėsiai dauginasi sporomis.

Pelėsius ir jų sporas galima aptikti ant įvairių medžiagų: medžio, kartono, tinko, plastiko, silikono, dažų, odos, net ant cementinių ar betoninių grindų ir sienų. Pamiršti maisto produktų likučiai po keleto dienų pasidengia voratinklišku grybienos sluoksniu, pašerpetojusiu baltais, pilkais, žaliais ar juodais plaukeliais. Blizgančiose plaukelių viršūnėse gausu subrendusių sporų. Jos nuo mažiausio skersvėjo sklando oru. Patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsio koloniją. Pelėsiai ne tik sugadina daug maisto produktų, bet į aplinką išskiria ir nuodingų, sveikatai pavojingų medžiagų; jie yra įvairių mikozių sukėlėjai.

Pelėsių grupavimas[taisyti | redaguoti kodą]