Kolonija (biologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kolonija – tam tikra greta glaudžiai gyvenančių gyvūnų ar kitų organizmų grupė.

Kolonijiniai organizmai[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kuriuose taksonuose egzistuoja rūšys, kurių individai auga sukibę arba net suaugę (tiksliau - neatsiskyrę). Taip gyvendami jie paprastai gauna vienokią ar kitokią naudą, nors dažnai ir atskirti išgyvena.

Vienaląsčiai kolonijiniai organizmai[taisyti | redaguoti kodą]

Tokių organizmų pavyzdžiai gali būti nemaža dalis dumblių - pvz., maurakuliai, scenedesmas ir kt.

Kolonijinė hipotezė[taisyti | redaguoti kodą]

1874 metais Ernstas Hekelis (Ernst Haeckel) pasiūlė dabar klasikinę daugialąsčių organizmų (daugialąstystės) hipotezę, kurią 1993 m. modifikavo Mečnikovas. Hipotezė teigia, kad žiuželiuoti pirmuonys (dabar sakytume žiuželiniai protistai) yra šiuolaikinių daugialąsčių protėviai: protėvinis kolonijinis pirmuonis buvo tuščiavidurio rutulio formos kolonija, kuri turėjo priekinį ir užpakalinį galus, nes buvo pritaikyta greitesniam plaukiojimui. Ląstelės buvo specializuotos į somatines (kūno) ir reprodukcines (dauginimosi). Šį hipotetinį pirmykštį prodaugialąstį Hekelis vadino Blastea.

Vėliau blastėjos sienelė įlinko (panašu į gastruliaciją) ir atsirado dvigubasienis padaras, primenantis gastrulę, kurią Hekelis pavadino Gastrea.

Daugialąsčiai kolonijiniai organizmai[taisyti | redaguoti kodą]

Daugialąsčiai kolonijiniai organizmai gali būti sudaryti tiek iš vienodų individų, tiek iš specializuotų. Pvz., portugališkasis laivelis yra kolonija, sudaryta iš keturių individų variantų. Tuo tarpu koralai paprastai sudaryti iš vienodų individų.

Nesujungtų organizmų kolonijos[taisyti | redaguoti kodą]

Kolonijomis vadinamos ir kai kurios nesujungtų organizmų grupės. Taip vadinamos, pvz.: