1987 m. pasaulio šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

1987 m. pasaulio šachmatų čempionatas – pasaulio šachmatų čempionato varžybos, kurių paskutinis etapas – mačas tarp Gario Kasparovo ir Anatolijaus Karpovo. Jis vyko 1987 m. spalio 12 – gruodžio 19 d. Sevilijoje. Nugalėtoju tampa tas, kas pirmas laimi 6 partijas, arba surenka daugumą taškų iš 24 partijų. Pasibaigus mačui lygiosiomis 12 : 12 čempionas išlaiko titulą. [1]

Mačas baigėsi lygiosiomis 12 : 12 (+4 -4 =16). Garis Kasparovas išlaikė pasaulio čempiono titulą.[2]

Dalyviai[taisyti | redaguoti kodą]

Pretendento atranka[taisyti | redaguoti kodą]

Tai tryliktas pasaulio šachmatų čempionato ciklas, kai pretendentas buvo atrenkamas pagal FIDE nustatytą tvarką.

Pravedus 19841985 m. zoninius turnyrus į 1985 m. tarpzoninius turnyrus pateko geriausiai pasirodę dalyviai:

iš 1-os zonos (Vakarų Europa) – 4 v.: Anglija (Dž. Spilmenas ir N. Šortas), Nyderlandai J. Vander Vilis ir Ispanija A.M. Gonzalesas;

iš 2-os (Centrinė Europa) 3 v.: Izraelis L. Gutmanas, Norvegija S. Agdestainas. Islandija M. Petursonas;

iš 3-ios (Rytų Europa) 5 v.: Vengrija J. Pinteris, Čekija V. Jansa ir Rumunija M. Šuba, Bulgarija Ermenkovas ir Čekija E. Prandsteteris;

iš 4-os (SSRS) 4 v.: Tarybų Sąjunga (V. Gavrikovas, A. Černinas A. Sokolovas, J. Balašovas);

iš – 5-os – (Vakarų Viduržemis]) 2 v.: Jugoslavija (M. Cebalas ir P. Nikoličius);

iš – 6-os – (JAV) 4 v: Jungtinės Amerikos Valstijos (L. Alburtas, N. de Firmianas, M. Dlugis ir J. Seiravanas. iš – 7-os (Kanada) 1 v.: Kanada K. Spragetas;

iš – 8-os – (Centrinė Amerika) – 2 v.: Kuba Am. Rodrigesas, Kolumbija A. Zapata;

iš – 9-os – (Pietų Amerika) 2 v.: Argentina M. Kinterosas Čilė I. Morovičius;

iš – 10-os – (Vakarų Azija) 1 v. – Jungtiniai Arabų Emyratai A. Saidas;

iš – 11-os – (Pietryčių Azija) ir Okeanija 2 v.: Kinijos LR (Kvi Jingchuanas, Li Czunianis);

iš – 12-os – (Vakarų Afrika) 1 v.: Tunisas Slahedinas Hmadis;

iš – 13-os – (Rytų Afrika) 1 v. – Egiptas Afiifi Asemas;

Tarpzoniniai turnyrai[taisyti | redaguoti kodą]

Vyko trys tarpzoniniai turnyrai – Bylije, Takske ir Tunise.

Bylis[taisyti | redaguoti kodą]

1985 m. Bylio Tarpzoninis turnyras vyko 1985 m. birželio 30 – liepos 26 d. [3]

Turnyre dalyvavo 18 žaidėjų.

Vienas žaidėjas iš 1983/84 m. Kandidatų mačų: E. Torė

Už aukštus reitingus (1985 m. sausio 1 d.) [4] pakviesti: Vengrija Djula Saksas, Tarybų Sąjunga Rafaelis Vaganianas, Tarybų Sąjunga Levas Polugajevskis, Jugoslavija Ljubomiras Ljubojevičius, Švedija Ulfas Andersonas,

Iš zoninių turnyrų pakviesti 11 žaidėjų: Tarybų Sąjunga Andrejus Sokolovas, Anglija Naidželas Šortas, Nyderlandai Džonas van der Vilis, Kuba Amadoras Rodrigesas, Čekija Vlastimilas Jansa, Argentina Migelis Kinterosas, Islandija Margeiras Petursonas, Izraelis Levas Gutmanas, Kinijos LR Li Czunianis, Ispanija Angel Martin-Gonzalez, Jungtinės Amerikos Valstijos Jaseras Seiravanas.

Turnyro organizatorių pakviestas – Šveicarija Charlzas Partošas

Keturi geriausiai pasirodę dalyviai R. Vaganianas, J. Seiravanas, A. Sokolovas, N. Šortas iškovojo teisę žaisti 1985 m. Kandidatų turnyre.

Takskas[taisyti | redaguoti kodą]

1985 m. tarpzoninis turnyras Takske vyko 1985 birželio 10 – liepos 2 d.[3]

Turnyre dalyvavo 16 žaidėjų.

Už aukštus reitingus: Nyderlandai Janas Timanas, Tarybų Sąjunga Michailas Talis, Tarybų Sąjunga Olegas Romanišinas.

Iš zoninių turnyrų pakviesti 12 žaidėjų: Kuba Jesus Nogeiras, Kanada 'Kevinas Spragetas, Anglija Džonatanas Spilmenas, Norvegija Simenas Agdesteinas, Jugoslavija Mišo Cebalas, Jungtinės Amerikos Valstijos Levas Alburtas, Vengrija Jožefas Pinteris, Kinijos LR Ci Czinciuanis, Čekija Eduardas Prandšteteris, Jungtiniai Arabų Emyratai Saidas Ahmedas Saidas, Tarybų Sąjunga Jurijus Balašovas.

Turnyro organizatorių buvo pakviestas: Meksika Marselis Sisniega

Kokiu keliu pateko Jungtinės Amerikos Valstijos Valteris Braunas neaišku.[5]


Nugalėjo J. Timanas – 12 taškų iš 15. Antras buvo Ch. Nogeiras – 10½ taško. Trečias – M. Talis – 10. Ketvirtas liko K. Spragetas – 9. Keturi geriausiai pasirodę dalyviai iškovojo teisę žaisti 1985 m. Kandidatų turnyre.

Tunisas[taisyti | redaguoti kodą]

1985 m. tarpzoninis turnyras Tunise vyko 1985 balandžio 27 – gegužės 19 d. [3]

Turnyre dalyvavo 17 žaidėjų.

Du žaidėjai iš 1983/84 m. Kandidatų mačų: A. Beliavskis, L. Portišas.

Už aukštus reitingus (1985 m. sausio 1 d.) pakviesti: Tarybų Sąjunga Artūras Jusupovas, Čekija Vlastimilas Hortas, Anglija Antonis Mailsas.

Iš zoninių turnyrų dalyvavo 9 žaidėjai: Tarybų Sąjunga Viktoras Gavrikovas, Tarybų Sąjunga 'Aleksandras Černinas, Jungtinės Amerikos Valstijos Maksimas Dlugis, Jungtinės Amerikos Valstijos Nikas de Firmianas, Jugoslavija Predragas Nikoličius, Rumunija Mihajus Šuba, Čilė Ivanas Morovičius, Kolumbija Alonso Zapata, Bulgarija Jevgenijus Ermenkovas, Egiptas Asemas Afifis, Tunisas Slahedinas Hmadis.

Keturi geriausiai pasirodę dalyviai: J. A. Jusupovas, A. Beliavskis, L. Portišas ir A. Černinas iškovojo teisę žaisti 1985 m. Kandidatų turnyre.

Kandidatų turnyras[taisyti | redaguoti kodą]

Į 1985 m. Kandidatų turnyrą pateko po 4 geriausiai pasirodžiusius žaidėjus iš trijų tarpzoninių turnyrų: Tunise, Takske ir Bilyje.

V. Korčnojus, Z. Riblis ir V. Smyslovas buvo įjungti kaip1983/84 m. Kandidatų mačų pusfinalininkai.

B. Spaskį pakvietė turnyro šeimininkė – Prancūzijos šachmatų federacija.

Turnyrą laimėjo: A. Jusupovas, R. Vaganianas, A. Sokolovas ir J. Timanas.

Mačai

Keturi geriausiai turnyre pasirodę šachmatininkai dėl teisės žaisti mačą su pasaulio čempionu G. Kasparovu žaidė papildomus atkrentamuosius mačus nuo ketvirtfinalio, tačiau pusfinalio nugalėtojo finale laukė A. Karpovas, kaip 1986 m. pasaulio čempionato revanšo mačą pralaimėjęs dalyvis.

Ketvirtfinalyje:

A. Jusupovas įveikė J. Timaną (6 : 3),

A. Sokolovas – R. Vaganianą – (6 : 2),

Pusfinalyje:

A. Sokolovas įveikė A. Jusupovą – (7½ : 6½)

Finale:

Finalinis mačas dėl pirmosios vietos ir teisės žaisti pasaulio čempionato mačą su pasaulio čempionu G. Kasparovu. Linaresas. 1987 m. vasaris–kovas.[3]

Vieta Žaidėjas 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 Taškai
01 A. Karpovas ½ 1 ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ 1 1
02 A. Sokolovas ½ 0 ½ ½ ½ 0 ½ ½ ½ 0 0

Mačas baigėsi Įtikinama A. Karpovo pergale. Jis iškovojo teisę 1987 m. žaisti mačą su pasaulio čempionu G. Kasparovu.[6]

Pretendentas[taisyti | redaguoti kodą]

Po Dubajaus šachmatų olimpiados, kur A. Karpovui teko žaisti prie jam neįprastos antros lentos, jis išvyksta į Vieną, kur sutinka stiprų pasipriešinimą. Turnyrą laimėjo A. Beliavskis (6½ iš 9); A. Karpovas pasidalijo 2-8 vietas su B. Spaskiu , Dž. Nanu ir kt.

Eksčempiono gerbėjai pradėjo nerimauti, ar sugebės jis laimėti finaliniame kandidatų mače su A. Sokolovu? Sugebėjo – 7½ : 3½.

Po to buvo 3-ia vieta Briuselyje (7 iš 11, kur A. Karpovas pirmą kartą nuo 1981 m. turnyre susitiko su G. Kasparovu (vykusi arši kova iki „nuogų“ karalių pasibaigė lygiosiomis) ir dvi pergalės : Amsterdame (4 iš 6) ir Bilbao (7 iš 9).

A. Karpovas visapusiškai ruošėsi mačui Sevilijoje, puikiai suprasdamas, kad ką tik įgytas titulas gali G. Kasparovui tapti rimta psichologine problema. Ir jis buvo teisus.

Čempionas[taisyti | redaguoti kodą]

Baigęs, kaip tada atrodė, mačų epopėją, su A. Karpovu, čempionas nusprendė parodyti, jo kovos dėl čempiono titulo pilną vaizdą. Jis išleido dvi knygas – autobiografinę – „ Laikmečio kūdikis“ (SSRS ji išėjo po metų ir vadinosi „Neribota dvikova“) ir analitinę – „Du mačai“, kur išnagrinėjo visas 1985 m. ir 1986 m. mačų partijas. Knygos, pakankamai atspindėjusios to metų įvykius, sukėlė nemažą susidomėjimą SSRS ir Vakaruose, dar ryškiau padalindamos visuomenę į tuos kurie „už Kasparovą“ ir tuos, kurie „už Karpovą“. Ir anksčiau santykiai tarp čempionų buvo pakankamai įtemti, o dabar jų konfliktas tapo aiškus ir neslepiamas.

Tiesiog po mėnesio, pasibaigus 1986 m. mačui revanšui, G. Kasparovas SSRS rinktinės pirmojoje lentoje Dubajuje žaidė šachmatų olimpiadoje, o po to lengvai laimėjo turnyrą Amsterdame (7½ iš 10). 1987 m. pradžioje gastroliuodavo ir pasirodydavo neįprastuose projektuose: davė simultaną su laikrodžiais Šveicarijos šachmatų rinktinei (5½ ½); ant besisukančios scenos laimėjo mačą prieš N. Šortą (4 :2); laimėjęs dviejų ratų turnyrą (17 iš 22) (J. Timanas buvo 2-as, o A. Karpovas su L. Liubojevičiumi pasidalijo 3-4 vietas (po 12½ iš 22), tapo pasaulio žaibo čempionu.

Tačiau nepavyko laimėti grynos pergalės klasikiniais šachmatais Briuselyje – teko dalintis pergale su L. Liubojevičiumi (po 8½ iš 11). Tai privertė M. Botviniką rašyti, kad G. Kasparovas dar nėra pasiekęs savo viršūnės ir nėra išmokęs, kada reikia dėti didžiules pastangas, o kada ne. 1987 m. Kasparovas dar turės progos paneigti tą savo mokytojo teiginį.

Prognozės prieš mačą[taisyti | redaguoti kodą]

G. Kasparovas ir A. Karpovas jau buvo trijuose tarpusavio mačuose sužaidę 96 partijas ir turėjo žaisti 4-ą mačą. Šachmatų istorija tokios ilgos ir atkaklios kovos nežinojo: po tiek partijų Kasparovas pirmavo tik vienu tašku. Todėl prieš mačą Sevilijoje ekspertai, vadindami G. Kasparovą favoritu, neskubėjo daryti vienareikšmių išvadų.

Iš vienos pusės, 1985 ir 1986 m. mačų eiga rodė, kad G. Kasparovas jau lenkia varžovą, iš kitos, A. Karpovo valia ir tikslo siekimas gali sumažinti atsilikimą nuo konkurento, ką parodė trys iš eilės jo pergalės 1986 m. mače.

Svarbus buvo ir klausimas: ar nebus jie psichologiškai pavargę nuo pastovių tarpusavio dvikovų?

Mačas dėl čempiono vardo[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji partija pasibaigė ramiomis lygiosiomis, o 2-oje A. Karpovas laimėjo ir išėjo į priekį. Eksčempionas panaudojo originalią debiuto naujovę. G. Kasparovas sugebėjo rasti teisingą žaidimo kryptį, bet galvojo ties 10-uoju ėjimu net 83 minutes, o ties 26-uoju – išvis užmiršo paspausti laikrodį! Kada susigriebė, jam buvo likę ne daugiau 30 sek. Čempionas griebėsi už galvos, bet išsigelbėti nebegalėjo.

Kasparovas buvo prislėgtas ir tuo, kad „nepavyko panaudoti vieną iš geriausių naujovių paruoštų mačui“. Bet A. Karpovas net ir nepabandė didinti persvaros, kaip tai darydavo ankstesnėse dvikovose. Mačo rezultatas greitai buvo išlygintas, kai pasaulio čempionas stipriai ir be klaidų sužaidė 4-ąją partiją.

5-oje partijoje G. Kasparovas vėl pateko į baisų ceitnotą, kas lėmė partijos baigtį. Juodieji neturėjo jokių sunkumų, bet virtinė klaidų, kurių viršūnė – žioptelėjimas, išvedė A. Karpovą vėl į priekį 3 : 2. Kaip vėliau aiškino G. Kasparovas:

„ Po tos partijos buvau didesniame šoke, nei po 2-osios. Vėl ceitnotas, grubus neapsižiūrėjimas… Ir jei ne praleistos galimybės toje partijoje, visas mačas Sevilijoje galėjo susiklostyti visai kitaip.“

Po lygiųjų 6-oje G. Kasparovas paima pertraukėlę ir vos nepralaimi 7-osios: žaidžiant atidėtą partiją A, Karpovas nepastebėjo laiminčio tęsinio. Susikrimtęs jis žaidė 8-ąją – tad čempionas sugebėjo laimėti ir vėl išlyginti mačo rezultatą 4 : 4. Galima buvo laukti, kad jis tuoj tuoj perims inciatyvą, bet tam, kaip vėliau pripažino Garis, nebuvo nei fizinių, nei moralinių jėgų.

Bet ir Karpovas Sevilijoj ne blizgėjo: dvi nuobodžios lygiosios 9-ojoje ir 10-oje partijose patvirtino, kad ir aukštos klasės varžovams nereiktų taip dažnai tarpusavyje žaisti. Ką čia bekalbėti – tai iliustruoja jo atviras kokybės žioptelėjimas 11-oje partijoje. G. Kasparovas dovanėlę priėmė ir vėl mače išsiveržė pirmyn – 6 : 5.

Trys sekančios partijos baigėsi lygiosiomis, kur G. Kasparovas baltosiomis figūromos nebuvo padaręs ir 25-ių ėjimų. Visa savo esybe jis demonstravo tik vieną: kad tik tas mačas kuo greičiau baigtusi. O 16 toje, prisimindamas ankstesnius mačus, tikėjosi puikaus žaidimo, bet suklupo lygioje vietoje.

A. Karpovas, tai kas įvyko 16-oje partijoje, įvertino lakoniškai: „ Susidarė aštri padėtis, kuri sudomino Kasparovą… Bet jis per daug azartiškai žaidė ir man pavyko perimti inciatyvą“. Čempionas atidėjo partiją, bet vėliau jos nežaisdamas pasidavė. Mačo rezultatas vėl tapo lygus – 8 : 8. Artėjo lemiami įvykiai.

Žaidėjas 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 Taškai
Garis Kasparovas ½ 0 ½ 1 0 ½ ½ 1 ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ 0 ½ ½ ½ ½ ½ ½ 0 1 12
(+4,-4=16)
Anatolijus Karpovas ½ 1 ½ 0 1 ½ ½ 0 ½ ½ 0 ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 0 12
(+4,-4,=16)

17-oje partijoje G. Kasparovas, norėdamas save išjudinti, žaidė senąją indiškąją gynybą. Bet, ne be vargo, pasiekęs lygiąsias, jo žodžiais, ėmė skaičiuoti dienas iki mačo pabaigos, tikėdamasis su rezultatu 12 : 12 išlaikyti titulą. Pasipylė lygiųjų virtinė.

A. Karpovui vistik reikėjo pergalių – jis suaktyvėjo, bet G. Kasparovas pakankamai ramiai gesino jo aktyvumą, žaisdamas juodosiomis figūromis, o baltosiomis nepretendavo į per daug. Viskas vyko ramiai. Tik 21-ojoje partijoje A. Karpovas nusprendė imtis „kraštutinių priemonių“, bandydamas pralaužti Griunfeldo gynybą. Bet netikslumas baigėsi tuo, kad G. Kasparovas, vos neperėmęs inciatyvos, apsiribojo lygiosiomis. Po partijos duodamas interviu Kasparovas aiškino: kai tik juodiesiems pavojus baigėsi, aš nustojau kovoti. Lygiosios, tai lygiosios!“ Mačo rezultatas buvo 10½ : 10½.

Prieš 22-ąją partiją čempionas paėmė paskutinę pertraukėlę, bet kovos joje nesigavo. Tai jam, kaip „bumerangu“, grįžo pralaimėjimu 23-oje. Eksčempionas neskubėdamas kaupė persvarą, bet beveik viską išleido paskutiniu prieš laiko kontrolę ėjimu. Čempionas, išnagrinėjęs atidėtąją partiją, geriau už varžovą, pasiekė beveik lyginę padėtį, bet pasirinko klaidingą kombinaciją!

„ Vos perjungęs laikrodį, aš iš karto pamačiau nesudėtingą savo išmislo paneigimą ir prisiminiau, kad jį mes buvome radę namie, analizuodami atidėtą partiją…“ prisipažino Garis. Anatolijui paneigimui rasti pakako trijų minučių ir partija tučtuojau pasibaigė. Eksčempionas išėjo į priekį 12 : 11. Liko paskutinė partija.

Čempionui liko vienintelis šansas… Kaip ir 1985 m. Karpovui, taip ir jam 24-oje partijoje būtinai reikėjo laimėti. Artėjant ceitnotui G. Kasparovas jau buvo įgijęs žymiai geresnę padėtį, bet kovos azarte nerašė paskutinių ėjimų, ir mačo teisėjas G. Gijsenas vos nepakeitė šachmatų istorijos: patapšnojęs per petį, jis paprašė Gario užrašinėti ėjimus. O šis, sugriebęs valdovę, pastato ją į ne tą laukelį! Tik sękęs A. Karpovo netikslumas išlaikė šachmatų lentoje buvusį jėgų santykį…

Vėliau A. Karpovas prisimindavo:

„24-oje partijoje man buvo pasitaikusi puiki proga perimti inciatyvą… Tik vienas tikslus ėjimas! Aš jį mačiau, tik kažkodėl laikiau jį negalimu – o po jo, baltiesiems būtų tekę sunkiai vargti dėl lygiųjų. Ir aš vėl būčiau tapęs pasaulio čempionu. Bet laiko turėjau nedaug, apsiskaičiavau, pasirinkau neteisingą planą…“ Vienas ėjimas – lėmė „karūną“![7]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 450. – ISBN 5-85270-005-3
  2. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 153. – ISBN 5-85270-005-3
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 http://www.mark-weeks.com/chess/85871iix.htm
  4. http://fidelists.blogspot.com/2008/02/january-1985-fide-rating-list.html
  5. http://www.mark-weeks.com/chess/zonals/1984-87.htm
  6. http://www.mark-weeks.com/chess/8284$cix.htm
  7. http://moscow2012.fide.com/en/history/139

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]