1995 m. klasikinis pasaulio šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

1995 m. klasikinis pasaulio šachmatų čempionatas, dar žinomas, kaip 1995 m. PŠA pasaulio čempionatas, vyko 1995 m. rugsėjo 10spalio 16 d. Prekybos centro 107 aukšte Niujorke. Tai buvo finalinis mačas tarp Gario Kasparovo ir Višvanatano Anando. Sąlygos: nugalėtoju tampa tas, kas surenka daugumą taškų iš 20 partijų. Pasibaigus mačui lygiosiomis 10 : 10 čempionas išlaiko titulą. Mačas baigėsi G. Kasparovo pergale 10½ : 7½ (+4 -1 =13) – jis išlaikė pasaulio PŠA čempiono titulą.[1]

Dalyviai[taisyti | redaguoti kodą]

Pretendento atranka[taisyti | redaguoti kodą]

PŠA 19931995 m. surengė atrankos turnyrą ir kandidatų mačus. PŠA rengė čempionatą panašia tvarka, kurią tuo metu naudojo FIDE. Tai buvo PŠA globojamas vienintelis pilnas atrankos ciklas. Visa eilė vedančiųjų pasaulio šachmatininkų, tame tarpe A. Karpovas jame nedalyvavo. Vyko panašiu laiku, kaip ir 1996 m. FIDE pasaulio čempionato varžybos, bet nemažai žaidėjų įsigudrino dalyvauti abiejuose čempionatuose (V. Anandas ir G. Kamskis).

Atrankos turnyras[taisyti | redaguoti kodą]

1993 m. Groningeno atrankiniame turnyre buvo naudojama šveicariškoji sistema. 54 dalyviai 11-ką ratų kovojo dėl 7-ių kelialapių į 1994/95 m. Kandidatų mačus (PŠA). [2]

Pirmąsias 7-ias vietas užėmė: Anglija Michaelis Adamsas irIndija Višvanatanas Anandas po 7½ iš 11-kos galimų, Jungtinės Amerikos Valstijos Gata Kamskis, Rusija Vladimiras Kramnikas, Rusija Sergejus Tiviakovas, Jungtinės Amerikos Valstijos Borisas Gulko, Ukraina Olegas Romanišinas po 7 taškus. Minėti šachmatininkai pateko į 1994/95 m. Kandidatų mačus (PŠA).

Kandidatų mačai[taisyti | redaguoti kodą]

Dalyviai[taisyti | redaguoti kodą]

1994/95 m. PŠA Kandidatų mačuose dalyvavo 8 žaidėjai: N. Šortas (iš 1993 m. PŠA pasaulio čempionato mačo) ir 7 atrankos turnyro Groningene nugalėtojai.

Nugalėtojų nustatymas[taisyti | redaguoti kodą]

Ketvirtfinalio mačo nugalėtoju laikomas tas žaidėjas, kuris surinko daugiau taškų, žaidžiant 8-ias partijas, pusfinalio nugalėtoju – žaidžiant 10 partijų, finalo nugalėtoju – žaidžiant 12-ką partijų. Jei sužaidus nustatytą partijų skaičių rezultatas yra lygus, tai spalvos nustatymui dėl spalvos traukiami burtai ir žaidžiamos papildomos 2-ios partijos. Jei joms pasibaigus rezultatas yra lygus, žaidžiamos 4-ios sutrumpinto laiko kontrolės partijos (kiekvienam dalyviui po 30 min. iki partijos pabaigos). Jei vis dar lygu, žaidžiamos partijos po 15 min.[3]

Mačai[taisyti | redaguoti kodą]
Ketvirtfinaliai Pusfinaliai Finalas
                   
1994 m. birželio mėn., Niujorkas        
  Ukraina O. Romanišinas   2
1994 m. rugsėjo mėn., Linaresas
  Indija V. Anandas   5  
  Indija V. Anandas   5½
1994 m. birželio mėn., Niujorkas
    Anglija V. Adamsas   1½  
  Rusija S. Tiviakovas   6½
1995 m. kovo mėn., Las Palmas
  Anglija M. Adamsas  7½  
  Indija V. Anandas  6½
1994 m. birželio mėn., Niujorkas
    Jungtinės Amerikos Valstijos G. Kamskis  4½
  Jungtinės Amerikos ValstijosG. Kamskis  4½
1994 m. rugsėjo mėn., Linaresas
  Rusija V. Kramnikas   1½  
  Jungtinės Amerikos Valstijos G. Kamskis  5½
1994 m. birželio mėn., Niujorkas
    Anglija Naidželas Šortas  1½  
  Anglija N. Šortas  6½
  Jungtinės Amerikos Valstijos B. Gulko  5½  
Finalinis kandidatų mačas[taisyti | redaguoti kodą]

Finalinis, 12-kos partijų, mačas vyko 1995 m. kovo mėn., Las Palme. Mačas prasidėjo G. Kamskio pergale, bet 3-ioje partijoje V. Anandas išlygino ir varžovai ėmė žaisti nerezultatyviai – sekė penkios lygiosios. Lygus mačo rezultatas baigėsi, kai V. Anandas, laimėjęs 9-ąją partiją, išsiveržia tašku į priekį.

Vieta Žaidėjas 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 Taškai
01 V. Anandas 0 ½ 1 ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ 1
02 G. Kamskis 1 ½ 0 ½ ½ ½ ½ ½ 0 ½ 0

Sekančią partiją varžovai sužaidžia taikiai ir V. Anandui užtenka taško per likusias dvi partijas, bet jis laimi 11-ąją partiją ir įgyja teisę žaisti mačą dėl pasaulio čempiono vardo su G. Kasparovu.

Pretendentas[taisyti | redaguoti kodą]

Apie indiškąjį grynuolį pradėta kalbėti beveik iš karto po jo pasirodymo šachmatų varžybose. Jis skyrėsi nuo kitų: įgimtu šachmatų suvokimu ir dideliu žaidimo greičiu. Žaisdamas rimtas partijas V. Anandas, neretai užtrukdavo 15-20 min ir tai neturėdavo įtakos jo žaidimo kokybei.

1990 m. Manilos tarpzoniniame pateko į kandidatų mačus. Aštuntfinalio mače sutriuškino A. Drejevą (4½ : 1½) ir ketvirtfinalyje teko žaisti su A. Karpovu. Eksčempionas, mačo pradžioje skeptiškai žiūrėjęs į jaunąjį varžovą, pabaigoje, kai tik laimėjęs paskutiniąją mačo partiją, vos vos pasiekė pergalę (4½ : 3½), pakeitė nuomonę. Atrodo, kad jau tada V. Anandas buvo morališkai pasiruošęs žaisti su A. Karpovo lygio varžovais. Jam reikėjo dar truputi sukaupti jėgų.

Tą indas keletą metų ir darė… Jo pirmoji didelė sėkmė atėjo Emilijos Redže 1992 metais, kur jis ne tik užėmė 1-ąją vietą, bet ir nugalėjo G. Kasparovą. Po to draugiškame mače nugalėjo (5 : 3) V. Ivančiuką.

1993 m. pateko į kandidatų mačus ir ne į vienus: į FIDE kandidatų mačus vos vos ir nesunkiai į PŠA kandidatų mačus. Visus 1994 metus pašventė Kandidatų mačams. FIDE varžybose įtikinamai įveikęs A. Jusupovą (4½ : 3½), kuris vėliau tapo vienu iš jo treneriu, pasiekė pusfinalį, bet čia netikėtai nusileido G. Kamskiui, kai baigęs mačą lygiosiomis (4 : 4) (likus trim partijoms V. Anandas dar pirmavo 3½ : 1½), pralaimėjo greitųjų šachmatų mačą 0 : 2. Atsigriebė žaisdamas Profesionalių šachmatų asociacijos kandidatų mačuose, įveikdamas O. Romanišiną (5 : 2), V. Adamsą (5½ : 1½) ir finale, užmiršęs neseną patirtį ir atsikratęs kompleksų – G. Kamskį (6½ : 4½). Dalyvaudamas M. Talio atminimo turnyre Rygoje įtikinamai užėmė 2-ą vietą (7 iš 10). Tiesa, ten G. Kasparovui pralaimėjo. Po to pasinėrė į 7-ių mėnesių pasiruošimą mačui su G. Kasparovu.

Čempionas[taisyti | redaguoti kodą]

Dvivaldystės pirmieji dveji metai praėjo puikiai. Nors šachmatų mėgėjų galvose karaliavo neaiškumas, pradžioje šachmatai iš to tik turėjo naudos. FIDE ir PŠA iš visų jėgų stengėsi pasauliui parodyti, kas iš jų stipresnis, ir dirbo pilna jėga.

Kas liečia „tikrąjį pasaulio čempioną“, tai po praktiškai kartu vykusių mačų – G. Kasparovo pergalės prieš N.Šortą ir A. Karpovo – prieš J. Timaną, 1994 m. vyko turnyras Linarese. Jame dalyvavo vos ne visi stipriausi pasaulio šachmatininkai ir jis pasibaigė užtikrinta, nors ir visai netikėta, A. Karpovo pergale… Jis, surinkęs 11 taškų iš 13, du puse taško aplenkė G. Kasparovą. Po tokios grandiozinės sėkmės A. Karpovas pareiškė, kad būtinybė „pasitvirtinti titulą“ derėtų greičiau G. Kasparovui, nei jam! Didele dalim šio turnyro rezultatai „išlygino abiejų čempionatų – FIDE ir PŠA svorius“. Kas dėl kitų turnyrinių G. Kasparovo pasirodymų, tai po 1994 m. Linareso turnyro jis nugalėjo Amsterdame (4 iš 6), Novgorode (7 iš 10), Horgene (8½ iš 11) ir Maskvoje vykusioje šachmatų olimpiadoje. 1995 m. jis pratęsė pergales turnyruose: Rygoje (7½ iš 10) ir Novgorode (6½ iš 9). Be to, G. Kasparovas, bendroje įskaitoje, tapo pirmojo PŠA Intel Didžiojo prizo greitųjų šachmatų turnyrų nugalėtoju. Tad 1995 m. rudenį jis buvo pasiruošęs kovai Niujorke, bokštų dvynių 107 aukšte, su pretendentu.

Prognozės prieš mačą[taisyti | redaguoti kodą]

Reitingų skirtumas tarp G. Kasparovo ir V. Anando buvo nebe toks didelis, kaip prieš keletą metų – 2795 prieš 2725.

Tiesa, G. Kasparovas 1995 m. buvo laikomas nepažeidžiamu. Jis buvo suradęs aukso vidurį tarp šachmatų ir kitos veiklos. Užsiiminėdamas politika ir istorija, jis kartą per metus intensyviai dirbo su šachmatais, turėjo pastovų trenerį, toli lenkė konkurentus pasiruošimui naudodamas kompiuterį.

Čempionas turėjo didelę mačų ir gyvenimo patirtį, o vienu iš jo padėjėjų mače Niujorke buvo V. Kramnikas.

Bet pretendentui padėjo irgi pajėgūs treneriai: M. Dvoreckis ir A. Jusupovas. V. Anandas, be abejonės, buvo pirmas tarp kandidatų į pretendentus – žaidėjas „be silpnų vietų“, galintis dėl didelio tikslo, per trumpą laiką, nudirbti didelės apimties darbus.

Viena, kas kėlė rimtų abejonių, tai psichologinis pretendento nepastovumas, kas pasireiškė jo mače su G. Kamskiu. Čia čempionas turėjo didelį pranašumą.

Mačas dėl čempiono vardo[taisyti | redaguoti kodą]

Pradinėse partijose varžovai kruopščiai „tyrinėjo“ vienas kitą, todėl jos viena po kitos baigdavosi sužaidus apie 20 ėjimų. Pirmą kartą žaidimas paaštrėjo įvyko 3-ioje partijoje, kurioje G. Kasparovui pavyko prasibrauti pro V. Anando puikiai paruoštą gynybą ir užmegzti kovą – bet lygiosios. Stebėtojams atrodė, kad debiute apsijuosęs tikru apsauginiu pylimu, pretendentas prarado lengvumą, neberodo sau būdingo žaidimo. Bet, kaip ten bebūtų, toks žaidimo stilius davė savo rezultatų: pirmosiose 7-iose partijose virš pretendento nekybojo pralaimėjimo šešėlis.

Žaidimas pagyvėjo, kai, pradedant 8-ąja partija, varžovai pradėjo „lupti“ vienas kitą. Kovos signalą padavė V. Anandas. Dvi jo puikios toje partijoje replikos privertė čempioną nebesiekti pergalės, o ieškoti lygiųjų. 9-ojoje partijoje V. Anandas, iš 5-o karto pramušęs G. Kasparovo „ševeningeną“, pasiekė pergalę.

Žaidėjas 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18 Taškai
Garis Kasparovas ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 0 1 1 ½ 1 1 ½ ½ ½ ½ 10½
(+4,-1=13)
Višvanatanas Anandas ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 0 0 ½ 0 0 ½ ½ ½ ½
(+1,-4,=13)

Dar 6-oje partijoje, kur V. Anandas panaudojo atvirąjį ispaniškos partijos variantą, partijos metu G. Kasparovas nesugalvojo, kaip sukelti juodiesiems sunkumų, bet vėliau rado puikią bokšto auką. V. Anandas galimybę panaudoti atradimą jam suteikė 10-ojoje partijoje – 14 baltųjų ėjimas jį tiesiog pribloškė, tad iki 19 ėjimo viskas buvo baigta, nors pretendentas iš inercijos žaidė iki laiko kontrolės. Rezultatas tapo lygus (5 : 5), bet G. Kasparovo dabar nebebuvo galima sustabdyti. 11-oje partijoje čempionas pakeitęs debiutą, gavo lygią baigmę, bet čia juodieji, akimirksniui praradę budrumą, daro patį patraukliausią ėjimą ir po dviejų ėjimų netikėtai pralaimi partiją. Paskutinius ėjimus Garis atlieka žaibo tempu ir Višis stabdo laikrodį – 6 : 5 čempiono naudai.

12-ojoje pretendentas iškovojo juodaisiais pustaškį, bet 13-ojoje jo nervai vėl neišlaiko įtampos, tad čempionas per 25 ėjimus laimi partiją. G. Kasparovas laimi ir 14-ąją partiją ir mače pirmauja 8½ : 5½. Viskas buvo baigta.

Trys paskutinės partijos, kaip ir mačo pradžioje, buvo bekraujės lygiosios ir G. Kasparovas, laimėjęs mačą 10½ : 7½, išlaikė savo titulą.

Po mačo[taisyti | redaguoti kodą]

G. Kasparovas vertindamas mačo Niujorke rezultatus sakė:

„ Jie buvo labai gerai pasiruošę žaisti prieš mane. Anando treneriai įvertino vos ne visus mano įpročius, potraukius ir ypatybes, debiutus, kuriuos žaidžiu ir t. t. Bet jie neįvertino pačio Anando individualių savybių: primetė jam nebūdingą žaidimo manierą, įgrūdo jį į rėmus, kuriuose jis negalėjo parodyti, ką gali dėka savo įgimtų gabumų. Viši, užmiršo apie savo turtingą intuiciją, visai atsisakė rizikos, kiekvienoje partijoje stengėsi viską suskaičiuoti iki galo, o tuos variantus, kur tai neįmanoma, atmesdavo…“[4]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]