2006 m. pasaulio šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vladimiras Kramnikas
Veselinas Topalovas
Vladimiras Kramnikas Veselinas Topalovas
Klasikinis pasaulio šachmatų čempionas FIDE pasaulio šachmatų čempionas
2000 m. klasikinio šachmatų čempionato ir 2004 m. klasikinio šachmatų čempionato nugalėtojas 2005 m. FIDE pasaulio šachmatų čempionato nugalėtojas.
FIDE Reitingas 2743 [1] FIDE Reitingas 2813 [1]
Vieta reitingų sąraše: 4 Vieta reitingų sąraše: 1

2006 m. pasaulio šachmatų čempionatas – dviejų pasaulio šachmatų čempionatų titulų apjungimo mačas tarp klasikinio pasaulio čempiono Vladimiro Kramniko ir FIDE pasaulio čempiono Veselino Topalovo. Jis vyko 2006 m. rugsėjo 23 – spalio 13 d. Elistoje. Sąlygos: nugalėtoju tampa tas, kas laimi daugumą iš 12-kos partijų Pasibaigus mačui lygiosiomis 6 : 6 žaidžiami greitųjų partijų mačai. Pagrindinis mačas baigėsi lygiosiomis 6 : 6. Siekiant išaiškinti nugalėtoją buvo žaidžiamos greitųjų šachmatų 4-ių partijų mačas, kuriame nugalėjo V. Kramnikas – 2½ : 1½. Jis tapo pasaulio šachmatų čempionu. Taip buvo užbaigtas 13-ka metų trukęs šachmatų pasaulio skilimas.

Dalyviai[taisyti | redaguoti kodą]

FIDE čempionas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1993 m. Veselinas tampa superturnyrų dalyviu ir neužilgo ateina ir sėkmė: Madride surenka 6½ taško iš 9 ir kartu su V. Kramniku ir V. Anandu dalijasi 1-ąja vieta. Į pretendentus nei FIDE, nei PŠA atrankose dar nepateko, bet jau 1994 m. jį pirmą kartą pakviečia į Linaresą, kur, kartu su G. Kamskiu ir V. Anandu pasidalija 7-9 vietas.

Veselinas puikiai pasirodė Maskvos šachmatų olimpiadoje, kur jis paguldė ant menčių visus vedančiųjų pasaulio rinktinių lyderius, tame tarpe ir G. Kasparovą.

Sekantys, 1995 m., jam atnešė nemažai žymių pergalių, bet tikras sužibėjimas – 1996 m. Tais metais jis vienas po kito laimėjo superturnyrus: Amsterdame (6½ iš 9), Dos Hermanase (6 iš 9), Madride (6½ iš 9), Novgorode (6 iš 10), Vienoje (5½ iš 9). Per pusmetį jis 50 taškų padidino reitingą (2750). Po to, jau niekas nesistebėjo, kad jį pakvietė į „šešių turnyrą“ Las Palmase. Jame bulgaras, galingai finišavęs, pasidalijo 3-4 vietas su V. Kramniku ir patvirtino savo aukščiausią klasę.

Dortmunde 2002 m. buvo per žingsnį nuo mačo su V. Kramniku, pralaimėjęs finale prieš P. Leko 1½ : 2½.

2004 m. jis turėjo laimėti FIDE atkrentamųjų mačų pasaulio čempionatą, tačiau pusfinalyje nusileido R. Kasimdžanovui, vėliau tapusiam FIDE pasaulio čempionu. Bet tai buvo tik pradžia prieš aukščiausiąjį jo karjeros laimėjimą. 2005 m. jis vėl pirmose rolėse.

Žiemą jis pasidalijo 1-ąją vietą su G. Kasparovu Linareso turnyre (8 iš 12), kur laimėjo prieš Garį. Pavasarį – 1-oji vieta Sofijoje (6½ iš 10), vasarą – 2as Dortmunde, o rudenį San Luise su atsargą laimėjo ratų sistema vykdytą FIDE pasaulio čempionatą (10 iš 14). 2006 m. FIDE pasaulio čempionas patvirtino savo klasę: Veik an Zee (9 iš 13 ir įveiktas V. Anandas), Morelija/Linaresas (8 iš 14) ir 2-3 vietos, Sofija – 1-oji vieta (6½ iš 10). Prieš mačą su V. Kramniku jo reitingas buvo 2813 – aukštesnis už 2005 m. G. Kasparovo reitingą. Jo varžovo reitingas – 2743.

Klasikinis čempionas[taisyti | redaguoti kodą]

Dveji metai po mačo su P. Leko jam buvo sunkiausi. Dėl nugaros skausmų, jam varžybose teko naudoti vaistus. Tarp eilės nepasisekusių varžybų – pati nemaloniausia: 5-6 vietos dalybos superturnyre Sofijoje, kai paskutiniame rate jis „pastatė“ figūrą V. Topalovui. Po to, surinkta tik 50% taškų turnyre Dortmunde ir nesėkmė Rusijos čempionate. Klasikinio čempiono reitingas smuko iki 2729 ir jis tebuvo 7-as pasaulyje.

Po viso to V. Kramnikas pusmečiui pasitraukė iš varžybų. Vėliau V. Kramnikas pasakojo: „ Tada rimtai galvojau, kad laikas palikti šachmatus“. Ir kol jis gydėsi, laimei, sėkmingai, šachmatų pasaulyje sklido abejonės dėl V. Kramniko titulo vertės. Pasitikėjimo susigražinimui buvo tik vienas kelias – titulų sujungimo mačas su FIDE pasaulio čempionu V. Topalovu. Jis buvo paskirtas 2006 m.

Prieš mačą Elistoje V. Kramnikas sėkmingai žaidė Turino šachmatų olimpiadoje (+4,=5), o po to užėmė 1-ąją vietą Dortmunde (+2=5), suteikdamas savo gerbėjams vilties, kad sugebės atsilaikyti mače su V. Topalovu.

Prieš mačą[taisyti | redaguoti kodą]

Prieš mačą didelių abejonių dėl V. Topalovo pergalės nebuvo. Jis dargi sutiko žaisti „varžovo aikštėje“, nors turėjo galimybę žaisti mačą Vokietijoje. V. Kramniko gerbėjai vylėsi tik į „klasikinio“ čempiono patirtį, žaidžiant mačus, ir jo geležinę valią. Juos taip pat guodė tarpusavio susitikimų rezultatas – V. Kramnikas pirmavo 10 : 5. V. Topalovo pusėje – didžiulė energija ir noras įrodyti, kad jis pirmas pasaulyje.

Mačas[taisyti | redaguoti kodą]

Apsaugos priemonės[taisyti | redaguoti kodą]

Mačo metu Elistoje buvo pravestos negirdėtos „prieškompiuterinės“ apsaugos priemonės. Abu žaidėjai buvo tikrinami, dėl „vabalų“, tarp salės ir scenos buvo pastatytas apsauginis ekranas, kuris sugerdavo garsines bangas, o prieš kiekvieną partiją buvo tikrinami žaidėjų poilsio kambariai.

Mačo sąlygos[taisyti | redaguoti kodą]

Šioje dvikovoje nebuvo „čempiono“ ir „pretendento“. Abu varžovai turėjo lygias sąlygas. Mačo nugalėtojas turėjo surinkti daugumą taškų iš 12 partijų. Jei mačas baigtųsi lygiosiomis, būtų žaidžiamas 4 partijų greitųjų šachmatų mačas. Jei ir vėl lygu – mačas iš dviejų žaibo partijų, jei ir vėl lygu – „Armagedonas“, kur baltieji gauna 6 min. laiko, o juodieji 5 min., bet baltieji privalo laimėti partiją.

Mačo pradžia[taisyti | redaguoti kodą]

Dvi pirmosios partijos baigėsi nelauktu rezultatu – V. Kramnikas abi laimėjo. Pirmąją – net neleisdamas varžovui perimti iniciatyvą. V. Topalovas galėjo fiksuoti lygiąsias, tačiau nusprendęs žaisti dėl pergalės, sudegė. Antrojoje V. Topalovas puikiai atakavo ir pasiekė laimėtiną padėtį, bet padaręs keletą sunkiai paaiškinamų klaidų, ne tik išleido tikrą pergalę, bet dar ir pralaimėjo. Rezultatas tapo 2 : 0 V. Kramniko naudai.

Jis ir 3-ioje galėjo įsirašyti tašką, bet nukirto varžovo bokštą ne tuo pėstininku ir partija baigėsi lygiosiomis. 4-ojoje V. Topalovas turėjo iniciatyvą, bet paversti ją pergale nepavyko. O 5-ji partija nebuvo žaidžiama – prasidėjo skandalas.

Žaidėjas 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 Taškai
Vladimiras Kramnikas 1 1 ½ ½ - ½ ½ 0 0 1 ½ ½ 6 (+3,-3=6)
Veselinas Topalovas 0 0 ½ ½ + ½ ½ 1 1 0 ½ ½ 6 (+3,-3,=6)

Skandalas[taisyti | redaguoti kodą]

V. Topalovo komanda pareiškė oficialų protestą dėl to, kad V. Kramnikas partijos metu praleidžia per daug laiko poilsio kambaryje [2] ir per dažnai vaikšto… į tualetą – vienintelę vietą kur nėra stebėjimo kamerų. Ten jam esanti galimybė gauti informaciją iš kompiuterio. Ir Apeliacinis komitetas remdamasi video užrašais iš V. Kramniko poilsio kambario, nurodė uždaryti tualetus dalyvių kambariuose ir paskyrė bendrą tualetą į kurį dalyviai eitų lydimi apsaugininkų…

Tokį Apeliacinio komiteto sprendimą V. Kramnikas laikė jį įžeidžiančiu ir sutarties pažeidimu.[3][4]

Protestuodamas jis neatvyko žaisti 5-osios partijos, o leido partijos laiką mačo dalyvio poilsio kambaryje.[5]

V. Kramnikui buvo užskaitytas „Techninis pralaimėjimas“. Mačas trim dienom buvo atidėtas. Pertraukos metu buvo nagrinėjamas poilsio kambarių ir tualetų likimas, o taip pat V. Kramniko „neatvykimas“ į 5-ąją partiją. Po svarstymų abiems varžovams grąžino poilsio kambarius, bet V. Kramniko pralaimėjimą paliko dėl to, kad jo komanda, dėl 5-os partijos rezultato, per nustatytą laiką nepateikė oficialaus protesto.

Mačas tęsiamas[taisyti | redaguoti kodą]

Dvi sekančios partijos: 6-oji ir 7-oji baigėsi ramiomis lygiosiomis, bet 8-ojoje V. Kramnikui prasidėjo sunkumai. Jis nepataikė debiutą ir gavęs truputi prastesnę padėtį, prisikūrė sau sunkumų ir pralaimėjo. O 9-oje partijoje Veselinas dominavo nuo pradžios iki pabaigos ir išėjo mače į priekį – 5 : 4… Po partijos vykusioje spaudos konferencijoje Vladimiras reiškė nepasitenkinimą savo padėjėjų brigada.

V. Kramnikui liko priešpaskutinis šansas – ir jis 10-oje partijoje juo pasinaudojo. Dargi, iki V. Topalovo grubios klaidos, juodųjų pozicija buvo prasta, o po jos, iš karto, beviltiška. Mačo rezultatas tapo lygus. Dvi likusios mačo partijos baigėsi lygiosiomis, o taip pat ir mačas – 6 : 6.

Greitosios partijos[taisyti | redaguoti kodą]

Mačui pasibaigus lygiosiomis pagal taisykles turėjo būti žaidžiamas greitųjų šachmatų mačas iš 4-ių partijų. Jį laimėjo V. Kramnikas. Po lygiųjų pirmojoje, jis užtikrintai laimėjo 2-ąją. V. Topalovas gražiai atsirevanšavo 3-ioje, bet 4-ajai, jam pritrūko jėgų: V. Kramnikas sugebėjo išpešti naudos truputi geresnėje baigmėje. Paskutinis Veselino ėjimas, kaip pasirodė, buvo klaida ir varžovas, pravedęs mažytę kombinaciją, laimėjo bokštą.

Žaidėjas 01 02 03 04 Taškai
Vladimiras Kramnikas ½ 1 0 1 2½ (+2,-1=1)
Veselinas Topalovas ½ 0 1 0 1½ (+1,-2,=1)

Taip V. Kramnikas mačą laimėjo bendru rezultatu 8½ : 7½ ir užbaigė dvivaldystę šachmatų pasaulyje.

Po mačo[taisyti | redaguoti kodą]

Po pralaimėjimo V. Topalovas iš karto iškvietė V. Kramniką žaisti mačą revanšą – remdamasis FIDE taisyklėmis: „ prieš šešis, ar daugiau mėnesių iki pasaulio čempionato, didmeistris, kurio reitingas virš 2700, jei užtikrina prizinį fondą, turi teisę pateikti paraišką dėl mačo su čempionu“. V. Topalovo padėjėjas S. Danilovas pranešė, kad paraiška bus pateikta nedelsiant.

Šis mačas turėjo vykti 2007 m. Sofijoje, bet FIDE netenkino finansinės garantijos, kurias pateikė bulgarų pusė. Be to, S. Danilovui sutrukdė ir tai, kad FIDE trūko laiko – dėl tais metais turėjusio vykti pasaulio čempionato turnyro Meksikoje. Visa tai lėmė, kad paraiška dėl mačo revanšo tarp V. Kramniko ir V. Topalovo buvo atmesta.[6]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]