1984 m. pasaulio šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

1984 m. pasaulio šachmatų čempionatas – pasaulio šachmatų čempionato trimečio ciklo (19811984) varžybos. Jų paskutiniame etape tarp Anatolijaus Karpovo ir Gario Kasparovo buvo žaidžiamas iki 6-ių pergalių mačas dėl pasaulio čempiono vardo. Jis vyko 1984 m. rugsėjo 9 – 1985 m. vasario 15 d. Maskvoje.

Kitos mačo sąlygos: partijų skaičius nebuvo ribojamas, pralaimėjęs čempionas turi sekančiais metais teisę į mačą revanšą.

Šachmatų istorijoje šis mačas buvo pats ilgiausias pagal trukmę (159 dienos) ir pagal partijų skaičių (48). A. Karpovui pirmaujant +5, -3, =40 FIDE prezidento F. Kampomaneso sprendimu mačas buvo nutrauktas, neskelbiant mačo nugalėtojo. Šį sprendimą, nežiūrint to, kad prezidentas pažeidė mačo reglamentą, FIDE Vykdomasis komitetas (1985 m. geg. mėn.) patvirtino. Pirmą kartą pasaulio šachmatų čempionatų istorijoje mačas liko neužbaigtas. [1]

Dalyviai[taisyti | redaguoti kodą]

Pretendento atranka[taisyti | redaguoti kodą]

Tai dvyliktas pasaulio šachmatų čempionato ciklas, kai pretendentas buvo atrenkamas pagal FIDE nustatytą tvarką.

Pravedus 19811982 m. zoninius turnyrus į 1982 m. tarpzoninius turnyrus pateko geriausiai pasirodę dalyviai:

iš 1-os zonos (Vakarų Europa) – 3 v.: Anglija Dž. Mestelas, Nyderlandai Van der Vilis, Anglija Dž. Nanas;

iš 2-os (Centrinė Europa) 2 v.: Švedija L. Karlsonas ir Izraelis J. Murėjus;

iš 3-ios (Rytų Europa) 5 v.: Vengrija Z. Riblis, Rumunija M. Šuba, Vengrija D. Saksas, Rumunija F. Georgiu, Vengrija J. Pinteris;

iš 4-os (SSRS) 4 v.: Tarybų Sąjunga (A. Jusupovas, L. Psakhis, V. Tukmakovas ir J. Geleris);

iš – 5-os – (JAV) 3 v: Jungtinės Amerikos Valstijos Jungtinės Amerikos Valstijos (V. Braunas, J. Seiravanas ir L. Kristiansenas);

iš – 6-os (Kanada) 1 v.: Kanada I. Ivanovas;

iš – 7-os – (Centrinė Amerika) – 2 v.: Kuba (G. Garsija ir A. Rodrigesas);

iš – 8-os – (Pietų Amerika) 3 v.: Argentina M. Kinterosas, Brazilija J. Sunije Neto ir Argentina J. Rubinetis;

iš – 9-os – (Vakarų Azija) 1 v. – Libanas B. Kouatly;

iš – 10-os – (Pietryčių Azija) ir Okeanija 2 v. – Filipinai (E. Torė, R. Rodrigesas);

iš – 11-os – (Viduržemio jūra) 2 v. – Jugoslavija (D. Velimirovičius ir K. Hulakas);

iš – 12-os – (Afrika) 1 v. – Tunisas S. Buazizas;

Tarpzoniniai turnyrai[taisyti | redaguoti kodą]

Vyko trys tarpzoniniai turnyrai – Las Palme, Maskvoje ir Tolukoje.

Las Palmas[taisyti | redaguoti kodą]

1982 m. Las Palmo Tarpzoninis turnyras vyko 1982 m. liepos 12 – 31 d.[2]

Turnyre dalyvavo 14 žaidėjų.

Vienas žaidėjas iš 1980/81 m. Kandidatų mačų: T. Petrosianas.

Už aukštus individualius rodiklius (1982 m. sausio 1 d.) pakviesti: B. Larsenas ir J. Timanas.

Iš 4-os zonos pakviestas pasaulio eksčempionas V. Smyslovas.[1]

Iš 7-ių zoninių turnyrų pakviesti 10 žaidėjų: Vengrija Zoltanas Riblis, Rumunija Mihajus Šuba, Tarybų Sąjunga Vladimiras Tukmakovas, Vengrija Jožefas Pinteris, Anglija Džonatanas Mestelas, Tarybų Sąjunga Levas Psachis, Švedija Larsas Karlsonas, Tunisas Slimas Buazizas, Brazilija Žaimi Sunye Neto, Jungtinės Amerikos Valstijos Valteris Braunas.

Zoltanas Riblis ir Vasilijus Smyslovas iškovojo teisę žaisti 1983/84 m. Kandidatų mačuose.

Maskva[taisyti | redaguoti kodą]

1982 m. tarpzoninis turnyras Maskvoje vyko 1982 rugsėjo 6 – 25 d.[2]

Turnyre dalyvavo 14 žaidėjų.

Vienas žaidėjas iš 1980/81 m. Kandidatų mačų: M. Talis.

Už aukštus individualius rodiklius (1982 m. sausio 1 d.) pakviesti: U. Andersonas, A. Beliavskis ir G. Kasparovas.[1]

Iš 8-ių zoninių turnyrų pakviesti 10 žaidėjų: Tarybų Sąjunga Jefimas Geleris, Kuba Gilermo Garsija Gonzalesas, Izraelis Jakobas Murejus, Vengrija Djula Saksas, Jungtinės Amerikos Valstijos Laris Kristiansenas, Jugoslavija Dragoljubas Velimirovičius, Nyderlandai Džonas van der Vilis, Tarybų Sąjunga Florinas Georgiu, Filipinai Rubenas Rodrigesas, Argentina Migelis Kinterosas.

G. Kasparovas, surinkęs 10 taškų ir 2-ąją vietą užėmęs A. Beliavskis – 8½ taško, [1] pateko į 1983/84 m. Kandidatų mačus.

Toluka[taisyti | redaguoti kodą]

1982 m. tarpzoninis turnyras Tolukoje vyko rugpjūčio 11 – 31 d.[2]

Turnyre dalyvavo 14 žaidėjų.

Keturi žaidėjai iš 1980/81 m. Kandidatų mačų: L. Portišas, L. Polugajevskis, B. Spaskis, A. Adorjanas.

Už aukštus individualius rodiklius (1982 m. sausio 1 d.) pakviestas: J. Balašovas.[1]

Iš 8-ių zoninių turnyrų dalyvavo 9 žaidėjai: Filipinai 'Eugenijus Torė, Kanada Igoris Ivanovas, Jungtinės Amerikos Valstijos Jaseras Seiravanas, Anglija Džonas Nanas, Vengrija Andrašas Adorjanas, Jugoslavija Krunoslavas Hulakas, Argentina Chorche Rubinetis, Kuba Amadoras Rodrigesas, Libanas Bacharas Kuatli.

Lajošas Portišas ir Eugenijus Torė (po 8½ iš 13)) iškovojo teisę žaisti 1983/84 m. Kandidatų mačuose.

Kandidatų mačai[taisyti | redaguoti kodą]

1983/84 m. Kandidatų mačuose dalyvavo 8 žaidėjai: Robertas Hiubneris (praėjusio ciklo 1980/81 m. Kandidatų mačų finalininkas) ir Viktoras Korčnojus (1981 m. pasaulio šachmatų čempionatas|1981 m. pasaulio čempionato mačą pralaimėjęs žaidėjas).

Šeši geriausiai pasirodę 3-juose 1982 m. tarpzoniniuose turnyruose.

Mačai vyko skirtingu laiku ir skirtinguose miestuose.

1980 m. FIDE Generalinė Asamblėja pakeitė kandidatų mačų nuostatus: ketvirtfinalio mačo nugalėtoju laikomas tas žaidėjas, kuris surinko daugiau taškų žaidžiant 10 partijų, pusfinalio nugalėtoju – žaidžiant 12-ką partijų, finalo nugalėtoju – žaidžiant 16-ką partijų. Jei mačai baigiasi lygiosiomis traukiami burtai ir žaidžiamos papildomos 4-ios partijos.

Ketvirtfinalyje:

G. Kasparovas įveikė A. Beliavskį (6 : 3,

V. Korčnojus – L. Portišąs (6 : 3),

R. Hiubneris – V. Smyslovas (7 : 7) (burtu keliu į pusfinalį pateko V. Smyslovas.

Z. Riblis įveikė E. Torę (7 : 7).

Pusfinalyje:

G. Kasparovas įveikė V. Korčnojų (7 : 4).

V. Smyslovas – Z. Riblį (6½ : 4½).

Finalinis, 16-kos partijų, mačas vyko 1983 m. gruodžio – 1984 m. sausio mėn., Vilniuje.

Per pirmas dvi partijas varžovai tenkinosi lygiosiomis. Pradedant nuo 3-ios partijos, pergales (3-ia, 4-a, 9-a ir 11-a partijos) skynė tik Garis Kasparovas, o jo varžovas per visą mačą – nei vienos.

Vieta Žaidėjas 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 Taškai
01 Garis Kasparovas ½ ½ 1 1 ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ 1 ½
02 Vasilijus Smyslovas ½ ½ 0 0 ½ ½ ½ ½ 0 ½ ½ 0 ½

Įtikinama Gario Kasparovo pergalė. Jis iškovoja teisę 1984 m. žaisti mačą su tuometiniu pasaulio čempionu Anatolijumi Karpovu. [3]

Pretendentas[taisyti | redaguoti kodą]

1981 m. pabaigoje, kai A. Karpovas išsakė žurnalui „64“ savo prognozes ateičiai, aštuoniolikmetis G. Kasparovas, toli gražu, neatrodė galimas jo varžovas. Taip – pasaulio jaunimo čempionas, jauniausias meistras ir SSRS čempionatų dalyvis, į kuriuos įsiveržė būdamas 15-os metų. Tačiau jam reikėjo nueiti tolimą kelią. Dargi M. Botvinikas, kuris globojo bakietį, žurnalistams kalbėjo, kad dėl pasaulio čempiono vardo jis greičiausiai dalyvaus sekančiame cikle. Bet Kasparovas nesiruošė laukti.

1979 m. po 3-ios vietos SSRS čempionate, jį įtraukė į SSRS rinktinę dalyvauti Europos komandiniame čempionate ir šachmatų olimpiadoje Maltoje. O 1981 m. „ Kartų turnyre“, vadovaudamas jaunimo komandai, du kartus sužaidė lygiosiomis su A. Karpovu Po to pasidalijo 2-ąja vietomis Maskvos tarptautiniame turnyre, o po nesėkmės 1981 m. Tilburge, kur tesurinko 50 % galimų taškų, iškovojo aukso medalį SSRS čempionate. Jis, kartu su L. Psachiu atsiplėšė 2½ taško nuo artimiausių persekiotojų.

Besiruošdamas tarpzoniniam turnyrui Kasparovas puikiai pasirodė Bugoine (9½ iš 13), o po to tarpzoniniame Maskvoje užtikrintai pateko (10 iš 13) pateko į 1984 m. kandidatų mačus. Bet traukiant burtus Liucernoje į vieną grupę pateko visi turintys aukščiausią tuo metu reitingą V. Korčnojus, L. Portišas ir A. Beliavskis.

G. Kasparovas, palyginti nesunkiai įveikė A. Beliavskį ir pradėjo ruoštis mačui su V. Korčnojumi, kai pateko į sudėtingas intrigas tarp FIDE ir SSRS šachmatų federacijos. Po to, kai sovietų pusę „netenkino“ mačo pravedimo vieta (F. Kampomanesas buvo parinkęs Pasadeną), sovietai G. Kasparovo paprašė parašyti atsisakymą ten žaisti. Dėl to jį FIDE iš karto diskvalifikavo. Bet po keletos savaičių, kai suiro ir antrasis pusfinalio Smyslovo – Riblio mačas, aistros „išsiliejo iš krantų“. Teko skubiai čempionato ciklą „gelbėti“, tad greitai buvo rastas sprendimas ir abu mačai vyko Londone kur abiejų pusfinalių diskvalifikuotieji nugalėjo. G. Kasparovas pralaimėjęs pirmąją partiją baltaisiais, laimėjo mačą 7 : 4. Kandidatų mačų finale nugalėjo ir V. Smyslovą 8½ : 4½. Taip 21-mečiui G. Kasparovui atsivėrė kelias į mačą su A. Karpovu.

G. Kasparovas dėl to, kaip lengvai jam pavyko prasibrauti iki mačo su pasaulio čempionu, buvo lengvoj euforijoj. Pokalbiuose su draugais dargi juokavo, kad jis „be 5-ių minučių pasaulio čempionas“. Bet, kaip vėliau pasirodė, jis tik numanė apie kovos aukščiausiajame lygyje niuansus, tuo tarpu, A. Karpovas juos tobulai žinojo.

Čempionas[taisyti | redaguoti kodą]

Po to, kai A. Karpovas apgynė savo titulą Merane, šachmatų pasaulis spėliojo: kas bus sekantis?. V. Korčnojui 1984 m. – 53, be to, visa 1981 m. mačo eiga rodė, kad jis vargu ar begalės aplošti čempioną. Gal būt pretendentu bus J. Timanas, kuris tu metu buvo laikomas geriausiu Vakarų šachmatininku.

1982 m. A. Karpovas susigražino turnyrų čempiono statusą, užėmęs 1-as vietas Londone, Hamburge , Turine ir Tilburge. 1983 m. pratesė pergalių virtinę Hanoveryje, SSRS čempionate Maskvoje, turnyre Tilburge nors ir buvo nusileidęs į 2-3 vietas Linareso turnyre. 1984 m. pirmą pusmetį laimėjo Osle ir Londone. Tačiau likimas davė jam iš tikro vertą varžovą.

Karpovas jau sužaidęs du mačus dėl titulo (ruošėsi trim), pakankamai aukštai vertino savo galimybes : Kasparovas dar nebuvo rimtas man konkurentas, – prisimena A. Karpovas vėliau, aš mačiau visas silpnasias jo puses, neabejojau, kad prie šachmatų lentos be didelio vargo jį įveiksiu….“

Prognozės prieš mačą[taisyti | redaguoti kodą]

Ryškaus G. Kasparovo žaidimo ir puikių rezultatų užburti, daugumas, ne be pagrindo, manė, kad „A. Karpovo epocha" artėja prie pabaigos. Jaunasis pretendentas patraukdavo patraukliu žaidimo stiliumi ir tiesiog triuškino savo varžovus. Jis iškovoju du šachmatų „Oskarus“ iš eilės ir netgi pagal reitingą lenkė čempioną…. Bet koks buvo jėgų santykis tarp varžovų nebuvo aišku.

Mačas dėl čempiono vardo[taisyti | redaguoti kodą]

Čempiono sėkmė mačo pradžioje[taisyti | redaguoti kodą]

Po dviejų įdomių lygiųjų mačo pradžioje, A. Karpovas pasiėmė pertraukėlę, o po jos įtikinamai laimėjo 3-ąją partiją. G. Kasparovas panaudojo nevykusią debiuto naujovę, o po to, prastesnėje padėtyje, dar be reikalo paaukojo pėstininką. Kaip vėliau prisiminė G. Kasparovas: „Karpovas šias klaidas išnaudojo tiksliai, kaip chirurgas… Ir man pirmą kartą teko patirtį stingdantį jo skalpelio šaltį“. Juodiesiems teko pasiduoti jau 31-ame ėjime.

Po pralaimėjimo pertraukėlę pasiėmė G. Kasparovas. 4-oji partijoje jis turėjo inciatyvą, bet čempionas sugebėjo susidoroti su sunkumais – lygiosios. Po trumpos 5-osios partijos, kuri pasibaigė lygiosiomis, Garis nusprendė veržtis pirmyn… 6-joje turėjo didelę persvarą, bet pradžioje išleido pergalę, o po to – lygiąsias. Rezultatas tapo 2 : 0 čempiono naudai.

Tai buvo ne viskas. Jau sekančioje partijoje A. Karpovas, neleisdamas pretendentui „išsigydyti žaizdų“, padidino rezultatą iki 3 : 0. Vėliau pastarasis prisipažino, kad jam, prieš 7-ąją partiją, reikėjo pasiimti pertrauką.

Po šios partijos R. Vaganianas apie mačo eigą kalbėjo:

Kasparovas ardosi, ardosi, atakuoja, o gauna praloštas, geriausiu atveju, lygines padėtis. Taip gali susikurti sau kompleksų!“

Didmeistris R. Kynas prognozavo, kad išvis mačas truks ne daugiau 12-os partijų:

„ Sėkminga Kasparovo karjera nesuteikė jam progos įgyti nesėkmių patirties, tad vargu ar jis sugebės, dėl nesibaigiančių pralaimėjimų, susidoroti su psichologiniu šoku“.

G. Kasparovas paima pertrauką prieš 8-ąją partiją. Bet… 9-oje partijoje, vėl A. Karpovas jį „nutveria“ debiute. Atrodė, kad atidėta partija lyginė, bet Garis užrašė nevykusį ėjimą. Tęsiant partiją Anatolijus laimi. Rezultatas išaugo iki 4 : 0 čempiono naudai.

Pagal žaidimo charakterį nebuvo aišku, kaip G. Kasparovas galėtų pakeisti mačo eigą. Jis atrodė žymiai prasčiau, nei V. Korčnojus 1981 m. mače.

„ Mes su R. Kynu taikėme atvykti į mačo vidurį, bet panašu, kad atvykome į pabaigą, – skundėsi didmeistris Dž. Spilmenas, – Karpovas visada gerai žaidė, bet, kad taip – visai nelaukiau!“ Garį pradėjo patyliukais „laidoti“.

Žaidėjas 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 Taškai
Anatolijus Karpovas ½ ½ 1 ½ ½ 1 1 ½ 1 ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ 0 ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 0 0 25
(+5,-3,=40)
Garis Kasparovas ½ ½ 0 ½ ½ 0 0 ½ 0 ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 0 ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 1 23
(+3,-5,=40)

“…kad atsilaikyti ilgiau ir atgauti dvasines jėgas“ aiškino vėliau G. Kasparovas, – "Pradėjau žaisti ypatingai atsargiai, stengiausi išvengti mažiausios rizikos… Ne mano charakteriui žaisti paprastai, bet kito pasirinkimo nebuvo… Kada skęsti, nelaikas galvoti, ar gražiai plauki!”. Iš visko sprendžiant, čempionas, jau nusitaikęs į „Fišerio mačų santykį 6 : 0“, irgi nesiruošė įvykių spartinti.

Lygiųjų serija[taisyti | redaguoti kodą]

Ir prasidėjo lygiosios. Nuo 10-os iki 14 – ypač blankios. Karpovas 15-oje pabandė rezultatą padidinti, bet 90 ėjimų, išbuvęs spaudžiamas, G. Kasparovas atsilaikė. O po to vos nelaimėjo 16-osios partijos! Po A. Karpovo klaidos, jis padarė keletą savųjų, bet čempionas, psichologiškai neatsigavęs po sunkios gynybos, beveik laimėtoje padėtyje, netikėtai, pasiūlo lygiąsias.

„Reikėjo kalti geležį, kol karšta!” – po mačo gailėjosi A. Karpovas, manydamas, kad be reikalo sumažino pradinį spaudimą ir leido varžovui atsipeikėti bei sutvirtėti. Pats G. Kasparovas po mačo taip vertino savo galimybes: „Jei Karpovas būtų žaidęs ir toliau, kaip mačo pradžioje, aš galvoju, kad viskas būtų baigesi per 20 partijų“.

Dabar trumpas lygiąsias baltaisiais pradėjo žaisti jau ir A. Karpovas – (17-oji, 21-oji ir 23-ioji partijos). G. Kasparovas po truputi pradėjo kopti iš gilios krizės.

26-oje partijoje buvo paskutinės trumpos lygiosios, o 27-oje A. Karpovas pasiekė pergalę ir padidino savo persvarą iki 5 : 0. Pretendentas, santykinai nesudėtingoje padėtyje, sužaidė neatidžiai ir nebegalėjo susidoroti su iškilusiais sunkumais. Po partijos G. Kasparovas liūdnai konstatavo: „ … partijoje pasireiškė didžiulė, du su pusę mėnesio trunkančios kovos, įtampa“.

Iš esmės psichologinė Gario savijauta pasikeitė: "Kaip ne keista, aš pajutau šiokį tokį palengvėjimą. Mačas pralaimėtas, prarasti nebėra ko, pasistengsiu laikytis iki paskutiniųjų!” Ir viskas, ko benorėjo G. Kasparovas – įrodyti pačiam sau ir šachmatų pasauliui, kad jis vis tik moka žaisti šachmatais.

Prieš 28-ąją partiją G. Kasparovas pasiėmė eilinę pertrauką, bet sekančios partijos nieko įdomaus jam neatnešė. O A. Karpovas nusprende susitelkti 31-oje partijoje – viskas rodė, kad ši partija, užsitęsusiame mače, turėjo tapti svarbiausia. Bet nei naujas kostiumas, nei šventinė jo palydovų išvaizda, nei prašviesėjęs čempiono veidas, nepadėjo užbaigti mačo. Pretendentas debiutą sužaidė neypatingai, bet kai pakibo reali pralaimėjimo grėsmė, pradėjo žaisti labai išradingai ir išsisuko iš ypatingai pavojingos padėties…

Pretendento atsigavimas[taisyti | redaguoti kodą]

O 32-oje partijoje žlugo čempiono viltys laimėti 6 : 0. Tai buvo pirmoji G. Kasparovo pergalė prieš varžovą. Buvo svarbu, kad A. Karpovas ją pralaimėjo ne dėl kažkokios grubios klaidos, o neišlaikęs sudėtingos kovos įtampos.

Po daugelio metų G. Kasparovas svarstė: „ Kai mačo rezultatas 6 : 0 tapo negalimas, pagal kovos logiką, čempionui reikėjo tik pakeisti mačo strategiją… Jam reikėjo atsisakyti ankstesnio atsargumo ir „spausti“ varžovą. Deja persiorientuoti Karpovas taip ir nesugebėjo…“

Dabar jau A. Karpovo baltaisiais žaidžiamos partijos baigdavosi trumpomis lygiosiomis, o G. Kasparovas savo „baltosiomis“ spaudė varžovą.

O štai, 40-oje ir 41-oje partijose, varžovai vos neapsikeitė pergalėmis. Pradžioje Garis, o po jo ir Anatolijus, išleidęs „istorinę“ galimybę pergale užbaigti mačą: 33 ėjime A. Karpovas praėjo pro galimybę laimėti šeštąją pergalę. Iš karto po mačo A. Karpovas pasakojo: „Būdamas ceitnote, aš negalėjau iki galo apskaičiuoti figūros aukos pasekmių“.

Po trumpų lygiųjų 42-oje ir 43 ioje partijose sekė dvi kovingos. 46-oje pretendentas išleido rimtus šansus pasiekti antrąją pergalę… Užtat laimėjo 47-ąją, kurią R. Kyno žodžiais „Karpovas visų nuostabai žaidė silpnai – pabaigoj visai išraudęs – požymis besiartinančio pralaimėjimo. Mačo rezultatas tapo 5 : 2.

Po 9-ių dienų pertraukos (mačas buvo perkeliamas į kitą vietą) G. Kasparovas, žaisdamas stipriai nuo pradžios iki pabaigos, laimėjo ir 48-ąją partiją. Jis sumažino atsilikimą mače iki dviejų taškų.

FIDE sprendimas[taisyti | redaguoti kodą]

Čia žodį tarė FIDE prezidentas F, Kampomanesas. Po G. Kasparovo, kuriam „reikėjo apmąstyti pasikeitusią mačo padėtį“, paimtos pertraukėlės, F. Kampomanesas paėmė savo pertrauką. O 1985 m. vasario 14 d. pasinaudodamas savo „ ypatingomis teisėmis priimant mačo sprendimus“, jis pareiškė, kad „mačas yra baigiamas, nepaskelbus nugalėtojo, o naujas prasidės 1985 m. rugsėjy nuo pradinio rezultato 0 : 0“. Tiek čempionas, tiek pretendentas, atvykę į spaudos konferenciją, atvirai pareiškė apie savo nesutikimą su šiuo sprendimu, tačiau prezidentas buvo nesukalbamas.

Po mačo[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo pirmas atvejis pasaulio šachmatų čempionatų mačų istorijoje, kai po penkerių mėnesių kovos „čempionas nebuvo išaiškintas. A. Karpovas dominavo dvikovos pradžioje, bet G. Kasparovo perimta inciatyva pabaigoje, paliko apie mačą dvejopą įspūdį.

Vieni kalbėjo, kad iš G. Kasparovo atėmė pergalę. Kiti tai ginčijo, sakydami, kad sustabdžius mačą A. Karpovas vis dar pirmavo dviem taškais. Atvirai pasakius, tai ši dvikova iš visų pareikalavo tiek jėgų ir nervinės energijos, kad apie mačą stengėsi …kuo greičiau užmiršti! Pagal F. Kampomaneso planą tarp varžovų, toje pačioje Maskvoje rugsėjo mėn. turėjo prasidėti nauja, šį kartą apribota 24-iomis partijomis, dvikova, kuri ir išaiškins naująjį „šachmatų karalių“.[4]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 151. – ISBN 5-85270-005-3
  2. 2,0 2,1 2,2 http://www.mark-weeks.com/chess/82841iix.htm
  3. http://www.mark-weeks.com/chess/8284$cix.htm
  4. http://moscow2012.fide.com/en/history/133

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]