1985 m. pasaulio šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

1985 m. pasaulio šachmatų čempionatas – pasaulio šachmatų čempionato mačas tarp Anatolijaus Karpovo ir Gario Kasparovo. Jis vyko 1985 m. rugsėjo 3 – 1985 m. lapkričio 9 d. Maskvoje. Tai buvo antrasis jų mačas po pusmečio pertraukos nuo pirmojo mačo.

FIDE pakeitė mačo taisykles: nugalėtoju tampa tas, kas pirmas laimi 6 partijas, arba surenka daugumą taškų iš 24 partijų. Pasibaigus mačui lygiosiomis 12 : 12 čempionas išlaiko titulą. Pralaimėjusiam čempionui panaikintas mačas revanšas. Kadangi A. Karpovas anksčiau turėjo teisę į mačą revanšą, FIDE paliko jam šią teisę, bet tik vienam mačui (1986).[1]

Mačą laimėjo Garis Kasparovas 13 : 11 (+5 -3 =16). Jis tapo pasaulio šachmatų istorijoje tryliktuoju ir jauniausiu (22 m.) pasaulio čempionu.[2]

Dalyviai[taisyti | redaguoti kodą]

Pretendentas[taisyti | redaguoti kodą]

G. Kasparovas pasiruošimui apsiribojo dviem mačais – su U. Andersonu – 4 : 2 ir su R. Hiubneriu – 4½ : 1½.

Likusį laiką iki mačo pradžios pretendentas leido treniruočių stovyklose, nors, kaip prisipažino G. Kasparovas, pasiruošimas antrajam mačui prasidėjo iš karto: po F. Kampomaneso spaudos konferencijos, kur buvo pranešta apie 1984 m. mačo pabaigą. Kaip ir čempiono, pretendento trenerių štabas išliko nepakitęs.

Čempionas[taisyti | redaguoti kodą]

Po penkių mėnesių kovos 1984-85 m. mače, A. Karpovas nepradėjo tuščiai barstyti jėgų. Jis dalyvavo turnyre Amsterdame, kur žaidė J. Timanas, Dž. Nanas, A. Mailsas ir kt. ir užėmė jam įprastą 1-ąją vietą, aplenkęs artimiausią varžovą pustaškiu. Likęs laikas buvo pašvestas poilsiui ir pasiruošimui naujam mačui. Per pusmetį, tarp dviejų mačų, jo analitinė grupė beveik nepakito, kaip ir pagalbininkų komanda. Šachmatuose, kaip ir futbole „laiminčią sudėtį nekeičia“.

Prieš mačą[taisyti | redaguoti kodą]

Ankstesnis mačas, kai partijų skaičius nebuvo ribojamas iškėlė daugiau klausimų, nei davė atsakymų. Aišku buvo viena: A. Karpovas ir G. Kasparovas sugebėjo per 48 partijas išstudijuoti vienas kitą. Naujajame mače sėkmė daug priklausys nuo to, kaip varžovai pasinaudos šia, iš tikro neįkainojama, informacija. Nebeliko jokių abejonių, kad Karpovo ir G. Kasparovo šachmatų potencialas apylygis.

Visi pažymėdavo, kad pirmojoje dvikovoje abu „vienas iš kito“ mokėsi. Be abejo, tai visu pirma liečia pretendentą, kuris, be teisės suklysti, virš trijų mėnesių kibojo virš pralaimėjimo bedugnės ir išmoko tikros čempioniškos kantrybės. Bet ir čempiono žaidimas tapo dar universalesnis, jo atsilikimas nuo varžovo debiutuose – mažiau ryškus.

Šachmatų pasaulis pasidalijo į dvi nesutaikomas stovyklas Bet ir netik!…. Visuomenės susidomėjimas buvo toks, kad dvikovą sekė ir tie, kurie niekada nesidomėjo kovomis prie 64 langelių. Pagrindinis 1985 m. mačo skiriamasis bruožas buvo tai, kad FIDE grįžo prie ankstesnių taisyklių, kai mačas buvo žaidžiamas 24 partijas. Dabar buvo aišku, kad naujojo pasaulio čempiono vardas bus tikrai paskelbtas lapkričio 9 d.

Mačas dėl čempiono vardo[taisyti | redaguoti kodą]

Traukiant burtus G. Kasparovui atiteko baltieji. Tai pakėlė jo nuotaiką ir jis 1-ąją partiją laimėjo. Pretendentas turėjo gerų galimybių ir 2-oje partijoje, bet prarado savo didelę persvarą bei galimybę padidinti persvarą iki 2 : 0. Bet esmė tame, kad savos klaidos, žaidžiant atidėtas partijas išmušė iš ritmo G. Kasparovą ir A. Karpovas sugebėjo perimti mače inciatyvą. Po lygiųjų juodaisias čempionas laimėjo 4-ą ir 5-ą partijas ir gražino mačo eigą į „savo vietas“: A. Karpovas – pirmauja, G. Kasparovas – vejasi.

Nuo 6-os iki 10-os partijų – virtinė lygiųjų, bet jos buvo kitokios, nei 1984 m. mače… Kiekvienoje jų, virė įnirtinga kova! Jose čempionas buvo truputi arčiau tikslo, bet tik 10-oje turėjo realių galimybių padidinti mačo skirtumą. Nesugebėjęs pasinaudoti atsiradusia dėkinga galimybe, vienu ėjimu pralaimi 11-ąją partiją. Tvarkingai besigindamas. čempionas lyg tai buvo išlyginęs padėtį, bet trumpalaikis atsipalaidavimas atvedė jį į „šimtmečio žioptelėjimą“ ir pralaimėjimą.

Mačo rezultatas tapo lygus, bet psichologinė iniciatyva perėjo G. Kasparovui. Be to, šis nustebino varžovą išilgai ir skersai išstudijuotoj pozicijoj netikėtu gambitu. Bet jei 12-oje partijoje jis nesunkiai išlygino padėtį, tai 16-oje, kai A. Karpovas buvo jau gerai pasiruošęs, pasiekė įspūdingą sėkmę. Pasaulio čempionatų dvikovose būdavo įspūdingų triuškinimų, bet kad kas nors tokiu stiliumi būtų laimėjęs prieš Karpovą!…Juodųjų žirgas laukelyje d3 , kaip bangolaužis padalijo šachmatų lentą į dvi dalis, pusė baltųjų figūrų buvo užpatuotos… G. Kasparovas pasiekė vieną iš pačių efektingiausių pergalių savo karjeroje ir vėl išėjo į priekį – 8½ : 7½.

Žaidėjas 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 Taškai
Anatolijus Karpovas 0 ½ ½ 1 1 ½ ½ ½ ½ ½ 0 ½ ½ ½ ½ 0 ½ ½ 0 ½ ½ 1 ½ 0 11
(+3,-5,=16)
Garis Kasparovas 1 ½ ½ 0 0 ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ 1 ½ ½ 0 ½ 1 13
(+5,-3,=16)

Po 17-os partijos pretendentas paėmė pertraukėlę, manydamas, kad 18-oje čempionas žaisdamas baltaisiais visomis išgalėmis puls jį. Bet gavosi trumpos lygiosios ir pakiliai nusiteikęs pretendentas nutarė kautis 19-ojoje. Tuoj po debiuto A. Karpovas klysta ir G, Kasparovas, efektingai tuo naudodamasis, įgyja didelę persvarą. Atidedant partiją, norėdamas parodyti, kokia beviltiška juodųjų pozicija, pretendentas atvirai užrašo „slaptąjį ėjimą“.

Iki mačo pabaigos likus penkioms partijoms A. Karpovo situacija tapo kritinė: jis pralaimi dviem taškais (8½ : 10½), o varžovas, lyg tyčia, įsižaidęs. Bet tuo metu čempionas sugeba parodyti valią ir pasinaudoti didžiule patirtimi įgyta, žaidžiant pasaulio čempionato mačus.

G. Kasparovas atsilaiko prieš jo spaudimą 21-oje partijoje, bet nerealizuoja didelių galimybių 21-oje partijoje – tad į 22-ąją partiją ateina ne pačia geriausia nuotaika… Nors jei nebūtų ceitnote „žiopsojęs“, A. Karpovo galimybės laimėti šią partiją būtų buvusios nedidelės. Laimėjęs 22-ąją, čempionas sumažino mačo skirtumą iki vieno taško.

Po lygiųjų 23-ioje atėjo „auksinė“ – 24-oji partija. A. Karpovą tenkino tik pergalė: kitaip neišlaikytų titulo. Čempionas baltaisiais gavo padėtį, kur turėjo iniciatyvą ir galėjo pradėti tiesiogiai atakuoti varžovo karalių, bet uždelsė ir inciatyva palaipsniui atiteko juodiesiems, kurie ir laimėjo. Po partijos A. Karpovas pareiškė, kad galėjo laimėti po ėjimo pėstininku 23. f5. Varžovas pateikė savo gynybos planą, tačiau padėties neanalizavo. Realybė buvo tokia, kad G. Kasparovas sugebėjo paskutinėje partijoje išplėšti pergalę ir tapti 13-uoju šachmatų istorijoje pasaulio čempionu.

Po mačo[taisyti | redaguoti kodą]

1985 m. G. Kasparovas sugebėjęs iš savo galingo, esančio jėgų žydėjime, varžovo išplėšti „karūną“, tapo jauniausiu pasaulio šachmatų čempionu. Tam jam prireikė sužaisti su A. Karpovu 72 partijas. Ir buvo laukiama dar daugiau, nes mačo taisyklėse buvo parašyta, kad pralaimėjęs čempionas turi teisę į mačą revanšą. A. Karpovas tokios galimybės neatsisakė ir trečiasis tarp jų mačas turėjo prasidėti 1986 m. vasarą. Šachmatų pasaulis pradėjo laukti „serialo“ Karpovas – Kasparovas tęsinio. Dėmesį skatino ir tai, kad per du mačus varžovai buvo laimėję po lygiai: tik po 8-ias partijas…[3]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 450. – ISBN 5-85270-005-3
  2. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 153. – ISBN 5-85270-005-3
  3. http://moscow2012.fide.com/en/history/135

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]