2005 m. FIDE pasaulio šachmatų čempionatas
2005 m. FIDE pasaulio šachmatų čempionatas, vyko 2005 rugsėjo 27 – spalio 16 d., San Luise. FIDE, nustatant čempioną, atsisakė trumpų atkrentamųjų mačų ir surengė 8-ių aukščiausius reitingus turinčių žaidėjų dviejų ratų turnyrą, kurio nugalėtojas buvo skelbiamas pasaulio čempionu. Surinkęs 10 taškų iš 14, nugalėjo bulgaras Veselinas Topalovas. Jis iškovojo FIDE pasaulio čempiono titulą.
Čempionatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po 2004 m. nesėkmių FIDE priėmė sprendimą, nustatant pasaulio šachmatų čempionus, nebenaudoti trumpų atkrentamųjų mačų turnyrų, o planetos čempioną išaiškinti stipriausiųjų žaidėjų dviejų ratų turnyre. Atkrentamieji trumpieji mačai toliau buvo naudojami Pasaulio taurės varžybose.
Turnyras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pageidavimą surengti turnyrą pareiškė Argentinos San-Luiso provincijos šachmatų sąjunga. Prizinis fondas – vienas milijonas JAV dolerių – paskirstomas taip: čempionas gauna 30%, 2-ą vietą užėmęs dalyvis – 20%, 3-ią – 14%, 4-ą – 10%, 5-ą – 8%, 6-ą – 7%, 7-ą – 6%, 8-ą – 5%.
Dalyviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis atrankos kriterijus – aukščiausias vidutinis reitingas, taip pat dviejų paskutinių metų varžybų rezultatai. Pagal tokius rodiklius pakviesti:
Višvanatanas Anandas (2788),
Veselinas Topalovas (2788),
Peteris Leko (2763),
Piotras Svidleris (2738),
Judita Polgar (2735),
Maiklas Adamsas (2719)
Aleksandras Morozevičius (2707),
Plius FIDE pasaulio čempionas 
Rustamas Kasimdžanovas (2670).
Nepateko V. Ivančiukas, kurio reitingas pasaulyje 2005.07.01 nors ir buvo 5-as (2752)[1], bet paskutinius dvejus metus, jis nepatekdavo į pirmąjį reitingo dešimtuką. Nepateko dar L. Aronianas, B. Gelfandas, A. Griščiukas
Taip pat, buvo pasiūlyta žaisti G. Kasparovui (2812) ir V. Kramnikui (2744). Tačiau Garis, per pastaruosius dvejus metus siekęs mačo su FIDE čempionais R. Ponomariovu, o po to su R. Kasimdžanovu pranešė, kad baigia kovą dėl pasaulio čempiono titulo ir profesionalaus šachmatininko karjerą.
V. Kramnikas atsisakė, pareiškęs, kad sutinkamai su Prahos susitarimais[2], jis – pasaulio čempionas ir yra pasiruošęs žaisti susijungimo mačą su šio FIDE čempionato nugalėtoju.
Formatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiekvienas su kiekvienu žaidžia po dvi partijas. Turnyro nugalėtojas skelbiamas pasaulio čempionu. Lygiųjų atveju pirmenybė teikiama žaidėjui laimėjusiam tarpusavio susitikimą, o jei lygu, tai lemia laimėtų turnyre partijų skaičius.
Dalinantis pirmąją vietą – greitųjų šachmatų dviejų partijų papildomas mačas, jei ir šis mačas baigtųsi lygiosiomis būtų žaidžiamos žaibo partijos.
Prognozės prieš turnyrą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po to, kai dalyvauti turnyre atsisakė G. Kasparovas ir V. Kramnikas ir nebuvo V. Ivančiuko, pagrindiniu pretendentu į čempiono titulą buvo laikomas V. Anandas.
2004 m. jis laimėjo beveik visus turnyrus, kuriuose dalyvavo ir tuo metu kovojant dėl stipriausiojo pasaulyje titulo buvo vieninteliu realiu G. Kasparovo konkurentu.
2005 m. į pirmąsias gretas pasaulyje sparčiai veržėsi V. Topalovas. Veselinas pasidalino su G. Kasparovu pergalę Linareso turnyre (po jo pabaigos Garis pareiškė apie savo pasitraukimą), o po to, nugalėjo Sofijos superturnyre, kuriame dalyvavo beveik visi stipriausieji.
Kitų dalyvių galimybės atrodė miglotos. Nors P. Leko jau turėjo savo sąskaitoje 2004 m. dėl „karūnos“ lygiosiomis baigtą mačą su V. Kramniku ir 2005 m. laimėtą Veik an Zee turnyrą, daugelis jo čempionu nematė. O P. Svidleris, M. Adamsas, A. Morozevičius nebuvo rimtai vertinami.
Ypatingą susidomėjimą turnyrui suteikė Juditos Polgar – pirmosios moters, kovojusios dėl vyrų titulo, dalyvavimas.
Turnyro eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Favoritai V. Anandas ir V. Topalovas pradėjo turnyrą pergalėmis. 2-ame ture, kur Višvanatanas žaidė juodaisiais, jie lygiosiomis baigė tarpusavio susitikimą. 3-iame – vėl abu laimėjo. Tačiau nuo ketvirtosios partijos jų keliai išsiskyrė: V. Anandas pralaimėjo R. Kasimdžanovui, o V. Topalovas laimėjo eilinę pergalę prieš M. Adamsą. Veselinas nemažino apsukų iki pat pirmojo rato pabaigos, nugalėjęs P. Svidlerį, J. Polgar ir R. Kasimdžanovą. Pasibaigus pirmajai turnyro pusei jis turėjo 6½ taško iš 7 galimų.
V. Anandas, pralaimėjęs 7-ame ture dar ir A. Morozevičiui, turėjo 3½ taško. Artimiausias V. Topalovo varžovas P. Svidleris turėjo 4½ taško. Praktiškai po pirmojo rato kova dėl titulo buvo pasibaigusi.
FIDE pasaulio čempionato turnyras 2005 m. rugsėjo 27 – spalio 16 d. San Luise (Argentina)
| Vieta | Žaidėjas | Reitingas | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | Taškai | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Veselinas Topalovas |
2788 | ½ ½ | 1 ½ | 1 ½ | 1 ½ | 1 ½ | 1 ½ | 1 ½ | 10 | ||
| 2 | Višvanatanas Anandas |
2788 | ½ ½ | ½ ½ | 0 ½ | ½ 1 | 0 1 | 1 ½ | 1 1 | 8½ | ||
| 3 | Piotras Svidleris |
2733 | 0 ½ | ½ ½ | 1 1 | 1 ½ | ½ ½ | ½ ½ | 1 ½ | 8½ | ||
| 4 | Aleksandras Morozevičius |
2707 | 0 ½ | 1 ½ | 0 0 | ½ 1 | ½ 1 | ½ ½ | ½1 | 7 | ||
| 5 | Peteris Leko |
2763 | 0 ½ | ½ 0 | 0 ½ | ½ 0 | ½ 1 | 1 ½ | 1 ½ | 6½ | ||
| 6 | Rustamas Kasimdžanovas |
2670 | 0 ½ | 1 0 | ½ ½ | ½ 0 | ½ 0 | ½ ½ | 0 1 | 5½ | ||
| 7 | Maiklas Adamsas |
2719 | 0 ½ | 0 ½ | ½ ½ | ½ ½ | 0 ½ | ½ ½ | ½ ½ | 5½ | ||
| 8 | Judita Polgar |
2735 | 0 ½ | 0 0 | 0 ½ | ½ ½ | 0 ½ | 1 0 | ½ ½ | 4½ |
Antrajame rate V. Topalovas sumažino apsukas ir baigė visas septynias partijas lygiosiomis. Kovojant dėl antrosios vietos, vyko atkakli kova. V. Anandas, pasiekęs tris pergales, pavijo P. Svidlerį, kuris laimėjo vieną ir šešias baigė lygiosiomis. 4-ąją vietą, kuri leido dalyvauti sekančiame čempionate, užsitikrino A. Morozevičius laimėjęs, pirmąsias dvi antrojo rato partijas, o likusias baigęs lygiosiomis.
Po turnyro[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai, kad sėkmė nebuvo atsitiktinė, V. Topalovas įrodė labai greitai. Būdamas čempionu laimėjo turnyrus Veik an Zee ir Sofijoje, buvo antras Linareso turnyre. Jau 2005 m. pabaigoje jo reitingas viršijo 2800 ribą. Be to, jis žaidė kombinacinius šachmatus, kas kompensavo mėgėjų akyse G. Kasparovo pasitraukimą.
Kur V. Topalovas matė pagrindinę savo sėkmės priežastį? Visų pirma tai, kad jis „paprasčiausiai žaidė savo žaidimą!“, o likusieji labai bijojo pralaimėjimo. Kaip pavyko tiek daug atitrūkti nuo konkurentų? Dėl motyvacijos „jos turėjau daugiau už kitus“.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „100 geriausių žaidėjų 2005 m. liepą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 4 d..
- ↑ „Susitarimas pasiektas“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2017-03-01. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 4 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ „2005 m. FIDE pasaulio šachmatų čempionatas“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2012-04-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 29 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||||||||