1990 m. pasaulio šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

1990 m. pasaulio šachmatų čempionatas – pasaulio šachmatų čempionato varžybos, kurių paskutinis etapas – mačas tarp Gario Kasparovo ir Anatolijaus Karpovo. Jis vyko 1990 m. spalio 8 – gruodžio 31 d. Mačas vyko dviejuose miestuose: pirmosios 12-ka partijų vyko Niujorke, likusios 12-ka – Lione. Nugalėtoju tampa tas, kas surenka daugumą taškų iš 24 partijų. Pasibaigus mačui lygiosiomis 12 : 12 čempionas išlaiko titulą. Mačas baigėsi G. Kasparovo pergale 12½ : 11½ (+4 -3 =17) – jis išlaikė pasaulio čempiono titulą.

Dalyviai[taisyti | redaguoti kodą]

Pretendento atranka[taisyti | redaguoti kodą]

Tai keturioliktas pasaulio šachmatų čempionato ciklas, kai pretendentas buvo atrenkamas pagal FIDE nustatytą tvarką.

Pravedus 19861987 m. zoninius turnyrus į 1987 m. tarpzoninius turnyrus pateko geriausiai pasirodę dalyviai:

iš 1-os zonos (Vakarų Europa ir Vakarų Viduržemis) – 4 v.: Anglija (Dž. Spilmenas ir G. Flearas), Ispanija Ch. de la Vila Garsija ir Jugoslavija M. Todorcevičius.;

iš 2-os (Centrinė Europa, Izraelis) 2 v.: Izraelis J. Griunfeldas, Vokietija J. Hiklis;

iš 3-ios (Rytų Europa) 4 v.: Rumunija M. Marinas, Vengrija (J. Pinteris, D. Saksas), Bulgarija V. Inkiovas;

iš 4-os (SSRS) 4 v.: Tarybų Sąjunga (A. Beliavskis , V. Salovas, J. Elvestas, V. Eingornas, A. Černinas);

iš – 5-os – (Rytų Viduržemis]) 2 v.: Jugoslavija (P. Popovičius, D. Barlovas;

iš – 6-os – (JAV) 4 v: Jungtinės Amerikos Valstijos (L. Alburtas, J. Benjaminas, L. Christiansenas, L. Kavalekas);

iš – 7-os (Kanada) 2 v.: Kanada (I. Ivanovas, K. Spragetas);

iš – 8-os – (Centrinė Amerika) – 3 v.: Kuba Am. Rodrigesas, Kolumbija A. Zapata, Kuba J. Nogeiras;

iš – 9-os – (Pietų Amerika) 2 v.: Brazilija G. Milos, Peru J. Granda;

iš – 10-os – (Vakarų Azija) 1 v. – Indija D. Prasadas;

iš – 11-os – (Pietryčių Azija) ir Okeanija 2 v.: Kinijos LR Ksu Junas, Filipinai E. Torė;

iš – 12-os – (Vakarų Afrika) 1 v.: Tunisas S. Buazizas;

iš – 13-os – (Rytų Afrika) 1 v. – Egiptas A. Hamedas;

iš – 14-os – (Skandinavijos) 2 v. – Švedija T. Ernstas Islandija J. Hjartarsonas;

Tarpzoniniai turnyrai[taisyti | redaguoti kodą]

Vyko trys tarpzoniniai turnyrai – Sirake, Suboticoje ir Zagrebe.

Sirakas[taisyti | redaguoti kodą]

1987 m. Sirako Tarpzoninis turnyras vyko 1987 liepos 17 – rugpjūčio 10 d.[1]

18 dalyvių kovojo dėl trijų kelialapių į 1988/90 m. Kandidatų mačus. [2]

Už aukštus reitingus (1987 m. sausio 1 d.) [3] pakviesti: Vengrija Lajošas Portišas, Anglija Džonas Nanas, Tarybų Sąjunga Aleksandras Beliavskis, Švedija Ulfas Andersonas, Jugoslavija Ljubomiras Ljubojevičius, Vengrija Andrašas Adorjanas.

Turnyro organizatorių pakviestas :Jugoslavija Dragoljubas Velimirovičius,

zoninių turnyrų pakviesti 11 žaidėjų: Tarybų Sąjunga Valerijus Salovas, Islandija Johanas Hjartarsonas, Jungtinės Amerikos Valstijos Laris Kristiansenas, Jungtinės Amerikos Valstijos Džoelis Bendžaminas, Jugoslavija Miodragas Todorčevičius, Rumunija Michailas Marinas, Brazilija Žilberto Milošas, Anglija Glenas Fliras, Ispanija Jesus de la Vila, Tunisas Slimas Buazizas, Kanada Denisas Alanas.

Nugalėjo V. Salovas ir J Hjartarsonas – po 12½ taškų. 3-4 vietas pasidalijo Dž. Nanas ir L. Portišas – po 12 taškų. Dėl trečios vietos papildomą mačą su Dž. Nanu laimėjo L. Portišas 4:2. Tarybų Sąjunga V. Salovas, Šablonas:Country data HISL J. Hjartarsonas, Anglija Dž. Nanas ir Vengrija L. Portišas pateko į 1988/90 m. Kandidatų mačus.

Subotica[taisyti | redaguoti kodą]

1987 m. tarpzoninis turnyras Suboticoje vyko 1987 birželio 22 – liepos 14 d. [1] 16 žaidėjų kovojo dėl trijų kelialapių į 1988/90 m. Kandidatų mačus. [2]

Už aukštus reitingus: Anglija Naidželas Šortas, Tarybų Sąjunga Michailas Talis, Vengrija Zoltanas Riblis, Tarybų Sąjunga Vasilijus Smyslovas.

Iš zoninių turnyrų pakviesti 11 žaidėjų: Jugoslavija Petaras Popovičius, Kolumbija Alonsas Zapata, Švedija Tomas Ernstas, Jungtinės Amerikos Valstijos Levas Alburtas, Kinijos LR Siui Cziunas, Indija Devakis Prasadas, Egiptas Ahmedas Ibrahimas Hamedas, Tarybų Sąjunga Aleksandras Černinas, Kuba Amadoras Rodrígesas, Anglija Džonatanas Spilmenas, Vengrija Djula Saksas.

Turnyro organizatorių buvo pakviestas: Jugoslavija Slavoljubas Marjanovičius

1-3 vietas pasidalijo D. Saksas, Dž. Spilmenas ir N. Šortas. Visi jie pateko į 1988/90 m. Kandidatų mačus.

Zagrebas[taisyti | redaguoti kodą]

1987 m. tarpzoninis turnyras Zagrebe vyko 1987 rugpjūčio 1 – 23 d. </ref> .[1] 17 dalyvių iš 13-kos šalių kovojo dėl trijų kelialapių į 1988/90 m. Kandidatų mačus. [2]

Pakviesti už aukštus reitingus (1987 m. sausio 1 d.):

Šveicarija Viktoras Korčnojus, Jungtinės Amerikos Valstijos Jaseras Seiravanas, Jugoslavija Predragas Nikoličius, Filipinai Eugenijus Torė, Tarybų Sąjunga Levas Polugaevskis.

Iš zoninių turnyrų dalyvavo 11 žaidėjų:

Tarybų Sąjunga Janas Elvestas, Kuba Hesus Nogeiras, Peru Hulio Granda Suniga, Tarybų Sąjunga Večiaslavas Eingornas, Izraelis Jehudas Griunfeldas, Vengrija Jožefas Pinteris, Jugoslavija Krunoslavas Hulakas, Bulgarija Vencislavas Inkiovas, Jugoslavija Draganas Barlovas, Vokietija Jorgas Hiklis.

Vietoj Kanada I. Ivanovo žaidė: Kanada Fletčeris Baragaras.

Turnyrą laimėjo Šveicarija V. Korčnojus – 11 taškų. 2-3 vietas pasidalijo Jungtinės Amerikos Valstijos J. Seiravanas ir Tarybų Sąjunga J. Elvestas – po 10 taškų. Jie visi pateko į 1988/90 m. Kandidatų mačus.

Kandidatų mačai[taisyti | redaguoti kodą]

Į 1988/90 m. Kandidatų mačus pateko 15 žaidėjų:

A. Karpovas (pradeda nuo ketvirtfinalio) – 1987 m. pasaulio čempionato mačą nelaimėjęs pretendentas;

R. Vaganianas, A. Sokolovas, A. Jusupovas ir J. Timanas – 1985 m. Kandidatų turnyras;

1987 m. tarpzoninių turnyrų nugalėtojai ir prizininkai;

Kanada K. Spragetis – šalies organizatorės pakviestas žaidėjas.

FIDE Generalinė Asamblėja pakeitė kandidatų mačų nuostatus: padidino dalyvių skaičių iki 15, kurie pradeda žaisti mačus nuo aštuntfinalio. Ketvirtfinalio ir aštuntfinalio mačai žaidžiami po 6 partijas, pusfinalio – po 8, finalo – po 12 . Nugalėtoju buvo laikomas žaidėjas, kuris mače surenka daugiau taškų. Lygiųjų atveju skiriamos dvi papildomos partijos, jei ir po jų vis dar lygu, skiriamos dvi papildomos partijos su sutrumpinta laiko kontrole (po 1 val, po 30 ir po 15 min).

Aštuntfinaliai Ketvirtfinaliai Pusfinaliai Finalas
                           
1988 sausio 24 - vasario 2 d., Sent Džonas            
  Anglija Džonas Spilmenas  4
1988 kovo – mėn., Londonas
  Jungtinės Amerikos Valstijos Jaseras Seiravanas   1  
  Anglija Džonas Spilmenas   3½
1988 sausio 24 - vasario 2 d., Sent Džonas
    Anglija Naidželas Šortas  1½  
  Anglija Naidželas Šortas   3½
1989 spalio mėn., Londonas
  Vengrija Gyula Saksas   1½  
  Anglija Džonas Spilmenas   3½
1988 sausio 24 - vasario 2 d., Sent Džonas
    Nyderlandai Janas Timanas   4½  
  Tarybų Sąjunga Valerijus Salovas   2½
1989 sausio - vasario mėn., Antverpenas
  Nyderlandai Janas Timanas  3½  
  Nyderlandai Janas Timanas   3½
1988 sausio 24 - vasario 2 d., Sent Džonas
    Vengrija Lajošas Portišas   2½  
  VengrijaLajošas Portišas  3½
1990 kovo mėn., Kvala Lumpūras
  Tarybų Sąjunga Rafaelis Vaganianas   2½  
  Nyderlandai Janas Timanas  2½
1988 sausio 24 - vasario 2 d., Sent Džonas
    Tarybų Sąjunga Anatolijus Karpovas  6½
  Kanada Kevinas Spragetas   6½
1989 vasario mėn., Kvebekas
  Tarybų Sąjunga Andrejus Sokolovas  5½  
  Kanada Kevinas Spragetas  4
1988 sausio 24 - vasario 2 d., Sent Džonas
    Tarybų Sąjunga Artūras Jusupovas  5  
  Tarybų Sąjunga Artūras Jusupovas  3½
1989 spalio mėn., Londonas
  Tarybų Sąjunga Janas Elvestas  1½  
  Tarybų Sąjunga Artūras Jusupovas  3½
1988 sausio 24 - vasario 2 d., Sent Džonas
    Tarybų Sąjunga Anatolijus Karpovas  4½  
  Vokietija Johanas Hjartarsonas   4½
1989 sausio - vasario mėn., Sietlas
  Šveicarija Viktoras Korčnojus   3½  
  Islandija Džonatanas Hjartarsonas  1½


    Tarybų Sąjunga Anatolijus Karpovas   3½  
 Laisvas  
 Anatolijus Karpovas    

Kandidatų mačus laimėjo Anatolijus Karpovas ir iškovojo teisę žaisti mačą dėl pasaulio čempiono titulo su G. Kasparovu.

Pretendentas[taisyti | redaguoti kodą]

Pralaimėjimas Sevilijos mačo 24-oje partijoje buvo A. Karpovui ir jo gerbėjams sunkus smūgis. Jis praktiškai jau laikė „karūną“ savo rankose, o dabar jo laukė trys metai „atokvėpio“ ir jam nemielas pasaulio eksčempiono titulas bei dar kandidatų mačai. Jam reikėjo naujos motyvacijos.

Ir jis ją rado Pasaulio taurės turnyrų cikle, kur galėjo varžytis su G. Kasparovu. Anatolijus turėjo retą galimybę aplenkti Garį. A. Karpovas laimėjo Briuselyje (11 iš 16), Belfore užėmė 2-ąją vietą (10½ iš 15) po G. Kasparovo, kurį savo susitikimę buvo įveikęs, o po to, trečiajame įskaitiniame turnyre Roterdame, netikėtai pralaimėjęs tris iš eilės partijas, praleido J. Timaną į 1-ąją vietą. Tai leido G. Kasparovui nugalėti Pasaulio taurės bendrojoje įskaitoje. Nors ir Šlefteo abu varžovai pasidalijo pirmąją vietą, galutinėje balų kaupyklėje G. Kasparovas turėjo 83 balus, o A. Karpovas – 81.

Be taurės turnyrų eksčempionas nugalėjo 1988 m.: Veik an Zee ir Tilburge, 1989 m. – Linareso turnyre. Be to, A. Karpovas laimėjo kandidatų mačus: prieš J. Hjartarsoną (3½ iš 1½), A. Jusupovą (4½ iš 3½) ir finale prieš J. Timaną (6½ iš 2½).

Čempionas[taisyti | redaguoti kodą]

„ Ištrūkęs į laisvę“ po nesibaigiančių mačų dėl karūnos, G. Kasparovas parodė, kad jis tikras šachmatų lyderis… Jis ne tik laimėdavo beveik visus turnyrus, kur dalyvaudavo, bet ir puoselėjo bei stūmė į priekį „šachmatininkų profsąjungos“ idėja, kuri galėtų išlaisvinti vedančiuosius šachmatininkus iš FIDE diktato…

9-ojo dešimtmečio pabaiga buvo aukščiausių G. Kasparovo turnyrinių pasiekimų laikotarpis. 1989 m. G. Kasparovas sumušė, iki tol atrodžiusį nepasiekiamą R. Fišerio reitingo rekordą – 2785! Toliau G. Kasparovui laikytis virš 2800 tapo norma.

Jo turnyrinių pergalių sąrašas stebina: 1987 m. – Briuselis (8½ iš 11); 1988 m.: Amsterdamas (9 iš 12), Belforas (11½ iš 15), SSRS čempionatas – pasidalyta 1-oji vieta su A. Karpovu (11½ iš 17), Reikjavikas (11 iš 15); 1989 m. : Šelefteo (9½ iš 15), Tilburgas (12 iš 14), Belgradas (9½ iš 11); 1990 m. Linareso turnyras (8 iš 11). Suvedus šešių pasaulio taurės turnyrų rezultatus jam, aplenkusiam keliais balais A. Karpovą, atiteko pirmasis prizas.

1990 m G. Kasparovas buvo pasaulio viršūnėje, ir kai paaiškėjo, kad jam vėl teks žaisti su A. Karpovu, jis net pasidžiaugė: „Viena, ko man dar nepavyko pasiekti šachmatuose, tai įtikinamai laimėti mačą prieš Karpovą!“ Atrodė, kad tam dabar yra visos galimybės. 27-mečio G. Kasparovo atotrūkis nuo kitų konkurentų buvo pakankamai didelis. Tuo tarpu, A. Karpovas, neginčijamai antrasis pasaulyje, viršūnę buvo jau perkopęs ir artėjo prie savo 40-mečio.

Prognozės prieš mačą[taisyti | redaguoti kodą]

Paveikti ryškių turnyrinių G. Kasparovo pasiekimų ir jo „kosminio“ reitingo (2800 prieš A. Karpovo 2730) visi ekspertai vienbalsiai buvo pasaulio čempiono pusėje. Na ir pats G. Kasparovas buvo optimistiškai nusiteikęs – jį netenkino labai nedidelė, vos taško persvara, per iki tol vykusius keturis mačus. Jis norėjo pretendentą sutriuškinti.

Gi, A. Karpovas po kandidatų mačų irgi buvo įsitikinęs savo sėkme: „Su amžiumi tenka ieškoti naujos motyvacijos, rasti reikalingų kovai jėgų. Bet, šiuo atveju, man paprasčiausiai norisi prieš G. Kasparovą laimėti…“

Viena, kas galėjo pakeisti jėgų pusiausvyrą buvo psichologinė G. Kasparovo būklė – juk jam 1990 m sausio mėn., palikus butą ir beveik visus daiktus, teko specialiu lėktuvu pasitraukti iš Baku, kur tuo metu vystėsi Azerbaidžano – Armėnijos konfliktas…

Mačas dėl čempiono vardo[taisyti | redaguoti kodą]

G. Kasparovas pradėjo labai energingai: jau 1-oje partijoje, panaudojęs senąją indiškąją gynybą, įgijo nenuobodų žaidimą, o 2-oje – ispaniškoje partijoje, sutriuškino A. Karpovą! Savo planus G. Kasparovas vėliau aiškino taip:

„Neturėdamas pakankamai laiko pilnaverčiam pasiruošimui nusprendžiau, kad man reikia sukaupti visas jėgas ir pabandyti varžovą sutriuškinti pačioje mačo pradžioje… Tam, kad Karpovas neturėtų atokvėpio, nutariau žaisti kietą, sudėtingą žaidimą ir baltosiomis ir juodosiomis figūromis…“

Čempionas laikėsi savo sumanymo ir 3-je partijoje, kur jis paaukojo valdovę už dvi lengvąsias figūras, privertė gerbėjus pasinervuoti. Bet 4-oje partijoje „potraukis nuotikiams“ vos nesibaigė liūdnai – tik A. Karpovo, kuris žaidė ramiai ir kontroliavo situaciją, lepsusas ceitnote, leido čempionui išsigelbėti amžinu šachu. 6-oje Garis žaidė, kur kas tiksliau, bet dabar jis irgi suklydo ceitnote ir nesugebėjo realizuoti didelę pozicinę persvarą.

G. Kasparovo jaudinimasis pakišo jam koją 7-oje partijoje, kur jis padarė „vos ne grubiausią per visą savo karjerą klaidą“. Rezultatas tapo lygus (3½ : 3½).

Sekančioj partijoj čempionas turėjo laimėti – vietoj to, jis gavo baigmę be pėstininko ir vos beišsigelbėjo. Po to vargais negalais atsilaikė 9-ojoje, o 10-oje partijoje juodieji „lygioje vietoje paukoję kokybę, žaidė toliau, lyg nieko nebūtų įvykę“… Sekė dar penkios lygiosios, tiesa, su turtingu vidiniu turiniu, kur inciatyva eidavo iš rankų į rankas.

Tvyranti didžiulė užslėpta įtampa – 8-ios iš eilės lygiosios – tuoj tuoj turėjo išlysti į paviršių. Taip ir įvyko 16-oje partijoje, kai po trijų dienų kovos, G. Kasparovas, 102-me ėjime, pasiekė pergalę ir išsiveržė į priekį – 8½ : 7½. Bet jau sekančioje partijoje savo sąlygas diktavo A. Karpovas, kas leido jam išlyginti mačo rezultatą – 8½ : 8½.

Žaidėjas 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 Taškai
Garis Kasparovas ½ 1 ½ ½ ½ ½ 0 ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 0 1 ½ 1 ½ ½ 0 ½ 12
(+4,-3=17)
Anatolijus Karpovas ½ 0 ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 0 1 0 ½ 0 ½ ½ 1 ½ 12
(+3,-4,=17)

Gal įvyko persilaužymas? Kaip vėliau paaiškėjo – ne. Sekančios trys partijos vyko su didžiule G. Kasparovo persvara. Čempionas laimėjo 18-ąją ir 20-ąją ir buvo arti pergalės 19-oje partijoje. Jis išėjo į priekį – 11 : 9 ir tai iš esmės lėmė galutinį mačo rezultatą.

Svarbiausiu momentu 18-oje partijoje, A. Karpovas nesiėmė atstatyti materialinę lygsvarą, pasirinko pasyvų ėjimą valdove – ir nesugebėjo apsiginti. 19-oje pretendentas be pasipriešinimo užleido juodųjų figūroms svarbiausius punktus, bet čempionas turėdamas didžiulę persvarą netikėtai pasiūlo lygiąsias! Kaip jis aiškino duodamas interviu po partijos: „ Dėl didžiulio nuovargio, aš nebe turėjau noro, kad ir turėdamas aiškią persvarą, žaisti šios pozicijos!“ Juk iki tol varžovas laimėjo visas 7 partijas baltosiomis figūromis ir čempionas buvo paprasčiausiai patenkintas, kad šįkart „atsilaikė“.

Nepanaudotą nervinę energiją G. Kasparovas išliejo 20-oje partijoje, surengęs A. Karpovui tikrą triuškinimą ispaniškojoje partijoje.

Eksčempionas dėjo didžiules pastangas siekdamas laimėti 21-ąją partiją, buvo netoli tikslo, bet G. Kasparovas paskutiniu momentu „išslydo“ ir mačas faktiškai buvo baigtas.

23-ioje partijoje Karpovas kovojo tik dėl garbės, nes laimėti mačo nebegalėjo. Jis ją laimėjo ir tašku sumažino atsilikimą mače. Žaidžiant 24-ąją partiją, G. Kasparovas, laimėtoje padėtyje, pasiūlo lygiąsias… Galutinis mačo rezultatas – 12½ : 11½ G. Kasparovo naudai ir jis išlaikė pasaulio čempiono titulą.

Po mačo[taisyti | redaguoti kodą]

Nagrinėdamas 1990 m. mačą su A. Karpovu, kuris buvo tarp jų paskutinis, G. Kasparovas buvo sau nešališkas ir negailestingas:

„Mano žaidimas buvo per daug nelygus, nesubalansuotas, o momentais aiškiai prastas. Gerą pustuzinį partijų išleidau tikrą pergalę, netikėtai prarasdavau svarbiausiais momentais energiją, o visi mano pralaimėjimai – grubių klaidų ir nepaiškinamo proto aptemimo pasekmė…“

A. Karpovas po mačo duotame interviu taip pat teigė, kad galutinis mačo santykis ne pilnai atspindi jėgų santykį, bet kalbėjo ne apie mačo eigą, o tik vardijo savo išleistas galimybes.

G. Kasparovui nepavyko įvykdyti savo svajonės ir dideliu skirtumu laimėti prieš savo istorinį varžovą. Po penkių sužaistų mačų ir 154 (!) partijų, jo persvara prieš A. Karpovą liko kukli – tik du taškai – 78 : 76.[4]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 http://www.mark-weeks.com/chess/88901iix.htm
  2. 2,0 2,1 2,2 Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 471, 600. – ISBN 5-85270-005-3
  3. http://fidelists.blogspot.com/2008/03/january-1987-fide-rating-list.html
  4. http://moscow2012.fide.com/en/history/141

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]