Sevilija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės:37°23′N 5°59′W / 37.383°N 5.983°W / 37.383; -5.983

Sevilija
'Torre del Oro'
{{{koordinates}}}
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė:	Ispanija
Valstija:	[[]]
Emyratas:	[[]]
Apskritis:	[[]]
Regionas:	[[]]
Autonominis regionas:	Andalūzija
Provincija:	Sevilijos provincija
Departamentas:
Įkūrimo data:	8 amžius pr. m. e.
'Meras':	Alfredo Sánchez Monteseirín (PSOE)
Gyventojų (2007):	699 145
Plotas:	140 km²
Tankumas (2007):	4947.6 žm./km²
Pašto kodas:	41001-41080
Tinklapis:	www.sevilla.org
Miesto globėjas(-ai):

Sevilija (isp. Sevilla) – miestas pietų Ispanijoje, provincijos ir Andalūzijos regiono administracinis centras. 701,9 tūkst. gyventojų (2007). Uostas prie Gvadalkiviro upės, prieinamas ir vandenynų laivams. Eksportuojama vynas, alyvuogės, apelsinai, metalo rūdos. Pramonė: žuvų konservai, spirito varymas, geležies apdirbimas, porcelianas, keramika, tabakas, tekstilė, muilas, baldai. Svarbus turizmo sektorius. Sevilijoje buvo pasiektas Europos karščio rekordas. Iš Sevilijos į savo žygius buvo iškeliavę tokie keliauninkai kaip Vasko de Gama ir Kristupas Kolumbas.

[taisyti] Turizmas

Dauguma miesto įžymybių susijusios su Viduramžiais. Karališkieji rūmai (Alcázar), pastatyti maurų 1181 m. Maurų civilizacijos pėdsakai matomi ir siaurose, vingiuotose gatvelėse, žemuose baltuose namuose su balkonais, fontanuose, miesto sienos liekanose. Didelė gotikinė katedra pastatyta 1402-1519 m. vietoje XII a. mečetės; joje yra daug žymių dailininkų paveikslų (pvz., El Greko). Katedros varpinė Giralda (tariama "Chiralda") - buvęs minaretas - yra 97,5 m aukščio. 1502 m. įkurtas Sevilijos universitetas. Sevilijoje sukaupti archyvai apie indėnus – knygos, rankraščiai, dokumentai ir kronikos apie ispanų kolonizacijos laikus Amerikoje.

[taisyti] Istorija

Senovėje miestas turėjo Hispalio (Hispalis) vardą. 45 m. pr. m. e. jį užėmė Julijus Cezaris. Po IV amžiaus miestą valdė vandalai, vizigotai, maurai.

Tai buvo dominuojantis maurų kultūros centras (712-1248 m.). Po Kordobos kalifato suirimo XI a., Sevilija tapo nepriklausoma valstybe (taifa). Gana greitai jos valdovai abadidai ėmė plėsti Sevilijos hegemoniją kitų aplinkinių taifų atžvilgiu, ilgainiui suvienydami didelę dalį pietinės Al Andalus, įskaitant ir dabartinę Portugaliją. Tačiau krikščionių grėsmė iš šiaurės lėmė tai, jog musulmonai pasikvietė į pagalbą Almoravidus, kurie užėmė visą musulmonišką Al Andalūziją, taip pabaigdami Sevilijos nepriklausomybę.

Vėliau Sevilija priklausė Almohadams.

XIII a. Seviliją iš Almohadų paėmė Kastilijos ir Leono karalius Ferdinandas III. Amerikos atradimas 1492 m. miestui suteikė gerą strateginę padėtį prekyboje tarp dviejų žemynų. XVII-XVIII a. Sevilija tapo pagrindiniu Ispanijos kultūros centru. 1929 m. čia surengta Ispanijos-Amerikos paroda, 1992 m. – Pasaulinė paroda.

Al-Andalusijos taifa Ishbiliya أشبيليّة
Provincija	Sevilija
Egzistavo:	1023-1091 m.
Prijungta prie:	Almoravidai
Dinastija:	Abadidai