1948 m. pasaulio šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

1948 m. pasaulio šachmatų čempionatas1948 m. kovo 1gegužės 16 d. Hagoje ir Maskvoje vykęs mačas-turnyras, kuriame buvo išaiškintas pasaulio šachmatų čempionas. Dalyvavo penki vedantieji to meto šachmatininkai, kurie kiekvienas su kiekvienu žaidė po 5-ias partijas.[1] Mačą-turnyrą, surinkęs 14 taškų iš 20 galimų, laimėjo Michailas Botvinikas. Jis ir tapo šeštuoju pasaulio šachmatų čempionu.[2]

Priešistorė[taisyti | redaguoti kodą]

Čempiono mirtis[taisyti | redaguoti kodą]

1946 m. kovo 24 d. Portugalijos mieste Estorilije netikėtai mirė pasaulio šachmatų čempionas Aleksandras Aliochinas. Pasaulis liko be šachmatų „karaliaus“. Pasaulio šachmatų čempionai buvo nepriklausomi: patys nuspręsdavo, kada ir su kuo dėl pasaulio čempiono vardo žais mačą. Naujam čempionui atsirasti reikėjo senojo, bet jo nebebuvo. Nors ir egzistavo Londono susitarimas, tačiau jame nebuvo numatyta jokios tvarkos, kaip tokioje situacijoje elgtis. FIDE veikė nuo 1924 m., tačiau iki tol jokios įtakos pasaulio čempionatų organizavimui nedarė. 2-ojo pasaulinio karo metu ši organizacija iš vis neveikė, tad po A. Aliochino mirties šachmatuose vyravo nežinia.

FIDE kongresas[taisyti | redaguoti kodą]

1946 m. Vintertūre buvo sušauktas FIDE Kongresas, į kurį atvyko tik 6 delegatai. Jie pateikė pasiūlymą: dėl naujo pasaulio čempiono išaiškinimo reikia surengti mačą-turnyrą į kurį pakviesti pasaulio eksčempioną M. Euvę, S. Reševskį, R. Fainą, P. Keresą ir M. Botviniką; šeštąjį dalyvį turėjo išaiškinti 1946 m. rugpjūty vyksiantis stambus turnyras Groningene.

Groningeno turnyras[taisyti | redaguoti kodą]

Nors turnyro prizai nebuvo dideli, daug ką traukė galimybė patekti į mačą-turnyrą – dalyvavo beveik visi stipriausieji. Ne visi buvo patenkinti FIDE kongreso sprendimu. Rengiant turnyrą buvo pasiūlymų, kad jei M. Euvė nugalėtų Groningene, tai mačo turnyro nebereikėtų rengti – skelbti iš kart M. Euvę pasaulio čempionu. Tad pasaulis laukė, kas bus po Groningeno, ar čempionu taps M. Euvė, ar bus išaiškintas tik 6-asis mačo turnyro dalyvis. Prieš paskutinį turą atmosfera buvo įkaitusi: M. Euvė nuo lyderio M. Botviniko buvo atsilikęs pustaškiu. Bet abiejų lyderių nervai neatlaikė: M. Botvinikas pralaimėjo M. Najdorfui (Argentina), o M. Euvė – A. Kotovui (SSRS). Tad M. Euvė liko antruoju ir jo šalininkų viltys neišsipildė. Šeštasis, laimingasis, paaiškėjo po to, kai trečiuoju prizininku tapo V. Smyslovas – jam buvo suteikta teisė žaisti mače turnyre. 1947 m. Hagoje vykęs FIDE kongresas (jau dalyvaujant SSRS) dėl mačo turnyro priėmė galutinį sprendimą – jis turėtų vykti 1948 m. pirmajame pusmetyje Hagoje ir Maskvoje. [3]

Varžovai[taisyti | redaguoti kodą]

Mače-turnyre turėjo dalyvauti 6 dalyviai. Neatvykus į turnyrą amerikiečiui R. Fainui, buvo siūloma jį pakeisti argentiniečiu M. Najdorfu, tačiau sovietų atstovai užprotestavo ir jis nebebuvo kviečiamas. Liko tik 5 dalyviai. Pagrindiniais pretendentais buvo laikomi M. Botvinikas ir P. Keresas: tuo metu varžybose jie pasiekdavo stabilių aukštų rezultatų. Pajėgus buvo ir amerikietis S. Reševskis – kai M. Botvinikas protestavo, kad M. Euvei būtų grąžintas titulas be žaidimo, jis motyvavo tuo, kad vėl tapęs čempionu M. Euvė tuoj pralaimėtų mačą S. Reševskiui ir „pasaulio čempiono titulas visam laikui nuplauktų į Ameriką“. Pasaulio eksčempionas M. Euvė, kaip vėliau paaiškėjo, besivydamas M. Botviniką, buvo išeikvojęs visas jėgas Groningene. Apie jaunąjį V. Smyslovą buvo kalbama mažai – jis dar buvo mažai žinomas.[4]

Mačas-turnyras[taisyti | redaguoti kodą]

Nuostatai[taisyti | redaguoti kodą]

Pasaulio čempionato mačas-turnyras vyksta penkiais ratais: kiekvienas žaidėjas su kiekvienu žaidžia po 5-ias partijas. Dalyvis surinkęs daugiausia taškų skelbiamas pasaulio šachmatų čempionu. Tuo atveju, jei pirmąją vietą pasidalytų du, ar daugiau dalyvių, per 6 mėn po turnyro pabaigos, tarp pirmąją vietą pasidalijusių dalyvių turi būti surengtos naujos varžybos. Per savaitę žaidžiami 3 turai. Turų dienomis žaidimas vyksta 5 val., o žaidžiant atidėtąsias partijas – 6 val. Laiko kontrolė: 40 ėjimu skiriama po 2val. 30 min., o po to viena val. 16-kai ėjimų. Kiekvienas dalyvis gali pasirinkti sekundantą.[3]

Turnyro eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Du pirmieji mačo turnyro ratai vyko Hagoje, o trys paskutiniai, po dviejų savaičių pertraukos – Maskvoje. Finansinės sąlygos nebuvo skelbiamos.

Pirmajame ture M. Botvinikas buvo laisvas. O 2-ajame žaidė su M. Euve – vieninteliu iš varžovu prieš kurį iki tol nebuvo laimėjęs. M. Botvinikas laimėjo šį susitikimą. Po to sekančiame ture įveikė ir P. Keresą. M. Botvinikas baigė pirmą ratą surinkęs 3½ iš 4 galimų. Antras buvo S. Reševskis – 2½ taško.

Antrajame rate amerikietis visas savo partijas baigė lygiosiomis ir surinko 2 taškus iš 4-ių. O M. Botvinikas, dar kartą laimėjęs prieš P. Keresą – 2½ taško. Šis po Hagos iš esmės iškrito iš kovos dėl pasaulio čempiono titulo – turėjo surinkęs tik 50% taškų.

1948 m. pasaulio šachmatų čempionato mačas turnyras. Haga, kovo 1–27 d. ir Maskva, balandžio 10gegužės 16 d.[1][5]

Vieta Žaidėjas 1 2 3 4 5 Taškai Bergeris
1 Tarybų Sąjunga M. Botvinikas ½ ½ 1 ½ ½ 1 ½ 0 1 1 1 1 1 1 0 1 ½ 1 ½ ½ 14.0
2 Tarybų Sąjunga V. Smyslovas ½ ½ 0 ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ 0 0 ½ 1 ½ 1 1 0 1 1 11.0
3 Jungtinės Amerikos Valstijos S. Reševskis 0 ½ 1 0 0 ½ ½ 0 ½ ½ 1 ½ 0 1 ½ 1 ½ ½ 1 1 10.5 90,5
4 Tarybų Sąjunga P. Keresas 0 0 0 0 1 1 1 ½ 0 ½ 0 ½ 1 0 ½ 1 ½ 1 1 1 10.5 86,0
5 Nyderlandai M. Euvė 0 ½ 0 ½ ½ 0 0 1 0 0 0 ½ ½ 0 0 0 ½ 0 0 0 4,0

Trečiasis ratas, kuris jau vyko Maskvoje , P. Keresui, po to kai jis laimėjo prieš M. Euvę ir S. Reševskį, dar teikė vilties, bet vėl – trečią kartą pralaimėjo M. Botvinikui. Pastarasis nors ir pralaimėjęs S. Reševskiui visas likusias 3-io rato partijas laimėjo. Po šio rato turnyro likimas buvo nulemtas: M. Botvinikas turėjo 9 iš 12, P. Keresas – 6½, S. Reševskis – 6, V. Smyslovas 5½, o M. Euvė – 3 taškus.

Du likę ratai turnyrinėje lentelėje nedaug pakeitė žaidėjų išsidėstymą. M. Botvinikas pradėjo žaisti atsargiai ir tik dėka dviejų pergalių prieš S. Reševskį surinko +2. V. Smyslovas spurtavo ir išėjo į 2-ąją vietą. P. Keresas surinko pusę taškų ir jį pavijo S. Reševskis ir galutinis rezultatas: abu po 10½ taško. M. Euvė, kuriam keliaujant iš Hagos į Maskvą muitininkai atėmė „debiutų sąsiuvinius“ (kurie pateko sovietams), patyrė 6-is pralaimėjimus ir pasiekė tik dvi lygiąsias (abi su M. Botviniku). Pastarasis prieš tris turus iki pabaigos tapo nebepavejamu. Surinkęs 14 taškų iš 20-ies galimų M. Botvinikas tapo 6-uoju pasaulio čempionu.[4]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 http://web.archive.org/web/20050121124911/http:/members.aol.com/graemecree/chesschamps/world/world1948.htm
  2. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 240–241. – ISBN 5-85270-005-3
  3. 3,0 3,1 П. Керес, М. Ботвинник. Матч турнир на первенство мира по шахматам. Харков: Фолио, 1999. С. 304. ISBN 966-03-0564-8.
  4. 4,0 4,1 http://moscow2012.fide.com/en/history/104
  5. http://www.mark-weeks.com/chess/48$c$wix.htm

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]