Vladimiras Putinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vladimiras Putinas
Rusijos prezidentas
Putin with flag of Russia.jpg
Gimė: 1952 m. spalio 7 d. (63 metai)
Sankt Peterburgas
Sutuoktinis(-ė): Liudmila Putina(1983-2013)
Religija: Rusijos stačiatikių bažnyčia
Rusijos prezidentas
Kelintas: antrasis ir ketvirtasis
Ėjo pareigas: 2000 m. gegužės 8 d. – 2008 m. gegužės 7 d.
Ankstesnis: Borisas Jelcinas
Vėlesnis: Dmitrijus Medvedevas
Partija: Vieningoji Rusija
Commons-logo.svg Vikiteka: Vladimiras PutinasVikiteka
Parašas
Putin signature.svg
Putinas pokalbio su savo įpėdiniu (RF Prezidento poste) metu Medvedevu (2008 m.)

Vladimiras Vladimirovičius Putinas (rus. Владимир Владимирович Путин; g. 1952 m. spalio 7 d. Leningrade, dabar – Sankt Peterburgas) – Rusijos Federacijos prezidentas, buvęs Rusijos premjeras (1999–2000 m. ir 2008–2012 m.), valdančiosios partijos „Vieninga Rusija“ pirmininkas (2008-2012 m.).

16 metų tarnavo KGB, kur pasiekė pulkininko leitenanto laipsnį, nuo 1991 m. perėjo į politiką gimtąjame Sankt Peterburge. 1996 m. persikėlė į Maskvą ir ėmė dirbti prezidento Boriso Jelcino administracijoje, kur greitai padarė karjerą ir 1999 m. gruodžio 31 d. tapo einančiuoju prezidento pareigas, kai netikėtai atsistatydino B.Jelcinas. V.Putinas laimėjo 2000 m. prezidento rinkimus, nepaisant kaltinimų balsų klastojimu[1] ir buvo perrinktas 2004 m. Dėl konstitucijoje numatyto apribojimo užimti prezidento pareigas daugiau nei dvi kadencijas iš eilės negalėjo dalyvauti 2008 m. prezidento rinkimuose. Juos laimėjo D.Medvedevas, kuris paskyrė V.Putiną premjeru ir taip pradėjo "tandemokratija" vadinamą periodą.[2] 2011 m. rugsėjį, po įstatyminių pakeitimų, kuriais prezidento kadencija pailginta nuo 4 iki 6 metų,[3] V.Putinas paskelbė sieksiąs trečios prezidento kadencijos. Šis pareiškimas sukėlė didelio masto protestus Rusijos miestuose. 2012 m. kovo mėn. jis laimėjo rinkimus, kurie buvo kritikuojami dėl procedūrinių pažeidimų.[4][5]

Per pirmąjį V.Putino buvimo premjeru ir prezidentu laikotarpį (1999-2008 m.) realiosios pajamos Rusijoje padidėjo 2,5 karto, o realieji atlyginimai patrigubėjo; bedarbystė ir skurdas sumažėjo perpus. Rusijos ekonomika augo aštuonis metus iš eilės, BVP išaugo 72% (pagal paritetinę perkamąją galią). Šis augimas buvo paskatintas XXI a. pirmojo dešimtmečio žaliavų kainų augimo, aukštos naftos kainos ir apdairios ekonominės bei fiskalinės politikos.[6][7]

Būdamas Rusijos premjeru V.Putinas vykdė didelio masto reformas gynybos ir policijos srityse, palaikė branduolinės energetikos pramonės plėtrą. Tiesioginių užsienio investicijų augimas prisidėjo prie automobilių pramonės sektoriaus plėtros.[8]

Daugelis V.Putino veiksmų vietinės opozicijos ir užsienio stebėtojų laikomi nedemokratiškais.[9]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1975 m. Leningrado universiteto Teisės fakultete Vladimiras Putinas baigė teisę, 1984–1985 m. mokėsi KGB aukštojoje mokykloje Maskvoje. Nuo 1975 m. iki 1992 m. KGB Pirmosios valdybos (užsienio žvalgyba) karininkas (19851990 m. dirbo Rytų Vokietijoje, nuo 1998 m. iki 1999 m. Rusijos Federacinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius.

Nuo 1999 m. Rusijos ministras pirmininkas, įvedė kariuomenę į Čečėniją. Po B. Jelcino atsistatydinimo 1999 m. gruodžio 31 d. tapo laikinai einančiu prezidento pareigas. Po to triskart išrinktas Rusijos prezidentu: 2000 m. kovo 26 d., 2004 m. kovo 14 d. ir 2012 m. kovo 4 d.

2013 m. birželio 6 d. su žmona Liudmila Putina atvyko į teatrą žiūrėti baleto, po to pareiškė, jog jie su žmona skiriasi.

2014 m. kovo mėnesį įvedė Rusijos Federacijos karius į nepriklausomos Ukrainos valstybės kontroliuojamą Krymo teritoriją.

Šeima[taisyti | redaguoti kodą]

V.Putino ir Liudmilos vestuvės 1983 m. birželis.

Tėvas Vladimiras Spiridonovičius Putinas (19111999), motina Marija Ivanovna Šelomova (19111998), buvusi žmona Liudmila (susituokė 1983 m. ir išsiskyrė 2013 m.) ir 2 dukros – Marija ir Katerina, gimusios Drezdene.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 2006 m. rugsėjo mėn. Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas apdovanojo Vladimirą Putiną Didžiojo kryžiaus ir Garbės legiono ordinais.
  • 2007 m. vasario 12 d. Saudo Arabijos šeichas Abdullah apdovanojo Putiną aukščiausiu civiliniu Karaliaus Abdulos Aziz apdovanojimu.
  • 2007 m. rugsėjo 10 d. Jungtinių Arabų Emiratų prezidentas Khalifa bin Zayed Al Nahyan apdovanojo Putiną aukščiausiu civiliniu apdovanojimu.
  • 2007 m. gruodžio mėn. „Expert“ žurnalas jį išrinko metų žmogumi.
  • 2007 m. žurnalas „Time“ išrinko Putiną metų žmogumi.


Politinis postas
Prieš tai:
Nikolajus Kovaliovas
Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos direktorius
19981999 m.
Gerb fsb.png
Po to:
Nikolajus Patruševas
Prieš tai:



Sergejus Stepašinas
Viktoras Zubkovas
Rusijos Federacijos Ministras pirmininkas
Coat of Arms of the Russian Federation.svg

1999 – 2000 m.
2008 - 2012 m.
Po to:



Michailas Kasjanovas
Dmitrijus Medvedevas
Prieš tai:



Borisas Jelcinas
Dmitrijus Medvedevas
Rusijos Federacijos Prezidentas
Standard of the President of the Russian Federation.svg

2000 – 2008 m.
nuo 2012 m.
Po to:



Dmitrijus Medvedevas
-



  1. "Putin won 'rigged elections'", BBC News, 11 September 2000.
  2. Hale, Henry E.. „Russians and the Putin-Medvedev "Tandemocracy": A Survey-Based Portrait of the 2007–08 Election Season“. The National Council for Eurasian and East European Research (8 September 2009). Pasiektas 15 March 2012. 
  3. Vasilyeva, Natallya. "Putin claims to support term limits as he readies to take helm for 3rd time", China Post (12 April 2012).
  4. "Putin Hails Vote Victory, Opponents Cry Foul". Nuoroda tikrinta 22 June 2013.
  5. "Elections in Russia: World Awaits for Putin to Reclaim the Kremlin." The World Reporter: March 2012. Nuoroda tikrinta March 2012.
  6. Putin: Russia's Choice, (Routledge 2007), by Richard Sakwa, Chapter 9
  7. Fragile Empire: How Russia Fell In and Out of Love with Vladimir Putin, Yale University Press (2013), by Ben Judah, page 17
  8. "ПОСТУПЛЕНИЕ ИНОСТРАННЫХ ИНВЕСТИЦИЙ ПО ТИПАМ*)." gks.ru. Nuoroda tikrinta 25 November 2015.
  9. Treisman, D. "Is Russia's Experiment with Democracy Over?." UCLA International Institute. Suarchyvuota nuo originalo 8 Rugpjūtis 2007. Nuoroda tikrinta 31 December 2007.