Vladimiras Putinas
Kitos reikšmės – Putinas (reikšmės).
| Vladimiras Putinas | |
|---|---|
| Rusijos prezidentas | |
_(cropped).jpg)
| |
| Vladimiras Putinas 2017 m. | |
| Gimė | 1952 m. spalio 7 d. Sankt Peterburgas |
| Tėvai | Vladimiras Spiridonovičius Putinas ir Marija Ivanovna Putina |
| Sutuoktinis (-ė) | Liudmila Putina (Škrebniova) (1983–2013) |
| Vaikai | Katerina ir Marija |
| Religija | Rusijos stačiatikių bažnyčia |
| Rusijos prezidentas | |
| Kelintas | antrasis, ketvirtasis ir penktasis |
| Ėjo pareigas | 2000 m. gegužės 8 d. – |
| Ankstesnis | Borisas Jelcinas |
| Vėlesnis | Dmitrijus Medvedevas |
| Partija | „Vieningoji Rusija“ |
 Vikiteka |
Vladimiras PutinasVikiteka |
| Parašas | |
| |
Vladimiras Vladimirovičius Putinas (rus. Влади́мир Влади́мирович Пу́тин; g. 1952 m. spalio 7 d. Leningrade, dabar – Sankt Peterburgas) – Rusijos Federacijos valstybinis ir politinis veikėjas, prezidentas ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas nuo 2000 gegužės 7 d. iki 2008 m. gegužės 7 d. ir nuo 2012 m. gegužės 7 d.[1] Paskutinį kartą prezidentu išrinktas 2018 m. kovo 18 d.[2]
1999–2000 m. ir 2008–2012 m. – Rusijos Federacijos Vyriausybės pirmininkas. Nuo 1998 iki 1999 m. buvo Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos direktorius, 1999 m. – Rusijos Federacijos Saugumo tarybos sekretorius. Valdančiosios partijos „Vieninga Rusija“ pirmininkas (2008–2012 m.).
Būdamas Rusijos premjeru V. Putinas vykdė didelio masto reformas gynybos ir policijos srityse, palaikė branduolinės energetikos pramonės plėtrą. Tiesioginių užsienio investicijų augimas prisidėjo prie automobilių pramonės sektoriaus plėtros.[3]
Nuo 1999 m. būdamas Rusijos ministru pirmininku, įvedė kariuomenę į Čečėniją. Po B. Jelcino atsistatydinimo 1999 m. gruodžio 31 d. pradėjo laikinai eiti prezidento pareigas. Po to keturiskart išrinktas Rusijos prezidentu: 2000 m. kovo 26 d., 2004 m. kovo 14 d., 2012 m. kovo 4 d. ir 2018 m. kovo 18 d.
Daugelis V. Putino veiksmų vietinės opozicijos ir užsienio stebėtojų laikomi nedemokratiškais.[4]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1975 m. Leningrado universiteto Teisės fakultete Vladimiras Putinas baigė teisę, 1984–1985 m. mokėsi KGB aukštojoje mokykloje Maskvoje. Nuo 1975 m. iki 1992 m. KGB Pirmosios valdybos (užsienio žvalgyba) karininkas (1985–1990 m. dirbo Rytų Vokietijoje, nuo 1998 m. iki 1999 m. Rusijos Federacinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius.
Baigė Leningrado valstybinio universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1977 m. dirbo kontržvalgyboje Leningrado KGB. Nuo 1985 iki 1990 m. dirbo sovietų žvalgybos rezidentūroje VDR, dirbo Drezdene, priedangos pareigos – TSRS-VDR draugystės namų Drezdene direktorius. 1991 m. rugpjūčio 20 d. išėjo iš KGB turėdamas pulkininko leitenanto laipsnį. 1991-1996 m. dirbo Leningrado valstybinio universiteto rektoriaus padėjėju tarptautiniais klausimais, vadovavo Leningrado merijos užsienio ryšių komitetui, buvo mero patarėju, Sankt Peterburgo vyriausybės vadovo pirmuoju pavaduotoju. 1996 m. persikėlė į Maskvą ir ėmė dirbti Rusijos Federacijos prezidento administracijoje. Neilgai padirbęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos ir Saugumo tarybos sekretoriaus pareigose, 1999 m. rugpjūtį buvo paskirtas Rusijos Federacijos vyriausybės vadovu.
1999 m. gruodžio 31 d. Rusijos prezidento Boriso Jelcino sprendimu paskirtas einančiuoju prezidento pareigas,pačiam B.Jelcinui atsistatydinus. Rusijos prezidentu išrinktas 2000 m. kovo 26 d., nepaisant kaltinimų balsų klastojimu[5] ir buvo perrinktas 2004 m. Dėl konstitucijoje numatyto apribojimo užimti prezidento pareigas daugiau nei dvi kadencijas iš eilės negalėjo dalyvauti 2008 m. prezidento rinkimuose. Juos laimėjo D. Medvedevas, kuris paskyrė V. Putiną premjeru ir taip pradėjo „tandemokratija“ vadinamą periodą.[6] 2011 m. rugsėjį, po įstatyminių pakeitimų, kuriais prezidento kadencija pailginta nuo 4 iki 6 metų,[7] V. Putinas paskelbė sieksiąs trečios prezidento kadencijos. Šis pareiškimas sukėlė didelio masto protestus Rusijos miestuose. 2012 m. kovo mėn. jis laimėjo rinkimus, kurie buvo kritikuojami dėl procedūrinių pažeidimų.[8][9]
Per pirmąjį V. Putino buvimo premjeru ir prezidentu laikotarpį (1999–2008 m.) realiosios pajamos Rusijoje padidėjo 2,5 karto, o realieji atlyginimai patrigubėjo; bedarbystė ir skurdas sumažėjo perpus. Rusijos ekonomika augo aštuonerius metus iš eilės, BVP išaugo 72 % (pagal paritetinę perkamąją galią). Šis augimas buvo paskatintas XXI a. pirmojo dešimtmečio žaliavų kainų augimo, aukštos naftos kainos ir apdairios ekonominės bei fiskalinės politikos.[10][11]
2013 m. birželio 6 d. su žmona Liudmila Putina atvyko į teatrą žiūrėti baleto, po to pareiškė, jog jie su žmona skiriasi.
V. Putinas 2014 metų kovo mėnesį, po V. Janukovičiaus nušalinimo, įvedė į Krymo teritoriją Rusijos karius. Kovo 16 dieną vykęs tarptautinės bendruomenės nepripažįstamas referendumas parodė, kad už Krymo prijungimą prie Rusijos Federacijos pasisako 96,77 proc. Krymo balsavusiųjų.[12] Po to įvyko Rusijos Krymo aneksija.
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tėvas Vladimiras Spiridonovičius Putinas (1911–1999 m.), motina Marija Ivanovna Šelomova (1911–1998 m.), buvusi žmona Liudmila (susituokė 1983 m. ir išsiskyrė 2013 m.) ir 2 dukros – Marija ir Katerina, gimusios Drezdene.
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2006 m. rugsėjo mėn. Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas apdovanojo Vladimirą Putiną Didžiojo kryžiaus ir Garbės legiono ordinais.
- 2007 m. vasario 12 d. Saudo Arabijos šeichas Abdullah apdovanojo Putiną aukščiausiu civiliniu Karaliaus Abdulos Aziz apdovanojimu.
- 2007 m. rugsėjo 10 d. Jungtinių Arabų Emiratų prezidentas Khalifa bin Zayed Al Nahyan apdovanojo Putiną aukščiausiu civiliniu apdovanojimu.
- 2007 m. gruodžio mėn. „Expert“ žurnalas jį išrinko metų žmogumi.
- 2007 m. žurnalas „Time“ išrinko Putiną metų žmogumi.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Владимир Путин избран президентом России на третий срок
- ↑ Владимир Путин избран Президентом Российской Федерации четвертый раз
- ↑ „ПОСТУПЛЕНИЕ ИНОСТРАННЫХ ИНВЕСТИЦИЙ ПО ТИПАМ*)“. gks.ru. Nuoroda tikrinta 25 November 2015.
- ↑ Treisman, D. „Is Russia's Experiment with Democracy Over?“. UCLA International Institute. Suarchyvuotas originalas 8 August 2007. Nuoroda tikrinta 31 December 2007.
- ↑ „Putin won 'rigged elections'“. BBC News. 11 September 2000.
- ↑ Hale, Henry E.; Timothy J. Colton (8 September 2009). „Russians and the Putin-Medvedev "Tandemocracy": A Survey-Based Portrait of the 2007–08 Election Season“ (PDF). The National Council for Eurasian and East European Research (Seattle, WA: University of Washington). Nuoroda tikrinta 15 March 2012.
- ↑ Vasilyeva, Natallya. "Putin claims to support term limits as he readies to take helm for 3rd time", China Post (12 April 2012).
- ↑ „Putin Hails Vote Victory, Opponents Cry Foul“. RIA Novosti. Nuoroda tikrinta 22 June 2013.
- ↑ „Elections in Russia: World Awaits for Putin to Reclaim the Kremlin“. The World Reporter. March 2012. Nuoroda tikrinta March 2012.
- ↑ Putin: Russia's Choice, (Routledge 2007), by Richard Sakwa, Chapter 9
- ↑ Fragile Empire: How Russia Fell In and Out of Love with Vladimir Putin, Yale University Press (2013), by Ben Judah, page 17
- ↑ http://www.delfi.lt/news/daily/world/paskelbti-galutiniai-krymo-referendumo-rezultatai.d?id=64289124
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Nikolajus Kovaliovas |
Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos direktorius 1998 – 1999 m. 
|
Po to: Nikolajus Patruševas |
| Prieš tai: Sergejus Stepašinas Viktoras Zubkovas |
Rusijos Federacijos Ministras pirmininkas 1999 – 2000 m. 2008 - 2012 m. |
Po to: Michailas Kasjanovas Dmitrijus Medvedevas |
| Prieš tai: Borisas Jelcinas Dmitrijus Medvedevas |
Rusijos Federacijos Prezidentas 2000 – 2008 m. nuo 2012 m. |
Po to: Dmitrijus Medvedevas - |
| |||||||
|
Šis straipsnis apie politiką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |