Homoseksualumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
LGBT straipsniai Vikipedijoje
Gay flag.svg
Bendros sąvokos
Homoseksualai (Gėjai · Lesbietės) · Biseksualai · Transseksualai
Kultūra
Socialiniai LGBT judėjimai · Gėjų klubas · Homoseksualų eitynės · LGBT simboliai · Karinė tarnyba · Tos pačios lyties asmenų santuoka · Homoseksualų tėvystė
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Homoseksualumas (iš gr. homos (ὁμός) 'tas pats' ir lot. sexus 'lytis') – lytinis potraukis tos pačios lyties asmenims.[1]Gėjais“ dažnai vadinami homoseksualios orientacijos vyrai, „lesbietėmis“ – homoseksualios orientacijos moterys.

Tarp mokslininkų nėra konsensuso kas lemia asmens lytinės orientacijos susiformavimą.[2] Daugelio mokslininkų nuomone seksualinei orientacijai susiformuoti įtakos turi įgimtų ir įgytų faktorių rinkinys - paveldimumas, hormoniniai ir aplinkos poveikiai.[2][3]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Požiūris į homoseksualius žmones skirtingai laikotarpiais ir skirtingose kultūrose buvo nevienodas: homoseksualiam elgesiui buvo pritariama, jis toleruojamas, baudžiamas ir draudžiamas.[1] Senovės Graikijoje homoseksualumas buvo visiškai normalus reiškinys, Spartoje tam tikrose situacijose homoseksualumas netgi buvo skatinamas. Daugelis religijų (tarp jų – visos judaistinės kilmės religijos – islamas, judaizmas ir krikščionybė) homoseksualų ar biseksualų elgesį laiko nuodėme. Kai kurios iš religijų homoseksualumą bei biseksualumą traktuoja kaip asmens pasirinkimą. Šiose religijose laikoma, kad homoseksualai pasirenka nuodėmingą gyvenimą, kai nusprendžia turėti seksualinių santykių su tos pačios lyties asmenimis.

Romos katalikų bažnyčia šiuo metu pripažįsta skirtingų lytinių orientacijų egzistavimą, tačiau remdamasi homoseksualių santykių reprodukcijos stokos argumentu reikalauja susilaikymo nuo tokių santykių. Pagal dabartinę bažnyčios doktriną, biseksualūs asmenys privalo apsiriboti tik heteroseksualiais santykiais; jų homoseksualūs potraukiai „tėra išmėginimas“.

Homoseksualų teisinė padėtis pasaulyje.

██ Nėra informacijos

Homoseksualūs santykiai legalūs:

██ Leidžiama sudaryti santuoką

██ Pripažįstamos kitų tipų sąjungos

██ Pripažįstamos kitose teritorijose sudarytos santuokos

██ Neleidžiama sudaryti jokių sąjungų

Homoseksualūs santykiai nelegalūs:

██ Lengvos bausmės

██ Sunkios bausmės

██ Įkalinimas iki gyvos galvos

██ Mirties bausmė

1960-aisiais Vakaruose pradėjo formuotis šiuolaikiniai socialiniai LGBT judėjimai, ir nuo 1970-ųjų gėjų klubų steigimas bei LGBT paradų rengimas tapo masiniu ir reguliariu reiškiniu. Per keletą paskutinių dešimtmečių pasikeitė ir teisinė homoseksualių asmenų padėtis. Kai kurių valstybių teisė šiuo metu numato vienos lyties asmenų santuokas, o daugelio Europos šalių teisėje sukurtas civilinės sąjungos institutas.

Patologinis homoseksualumo modelis[taisyti | redaguoti kodą]

1886 metais seksologas Richardas von Krafft-Ebingas paminėjo potraukį tos pačios lyties asmenims darbe „Psychopathia Sexualis“. Pradedant šiuo veikalu, iki XX a. antrosios pusės medikų bendruomenėje vyravo nuomonė, jog homoseksualumas yra sutrikimas, priskiriamas lytiniams nukrypimams.

Nuo 1973 metų Amerikos psichiatrų asociacija oficialiai atsisakė pripažinti homoseksualumą sutrikimu. 1992 metais iš naujausios ligų klasifikacijos ICD-10 homoseksualumą išbraukė ir Pasaulio Sveikatos Organizacija. Šiuo metu visų didžiausių pasaulio valstybių profesinės psichinės sveikatos organizacijos laikosi nuomonės, jog homoseksualumas nėra patologija, ir bet kokie bandymai teikti gydymo terapiją homoseksualiam asmeniui gali privesti prie psichinių sutrikimų.[4] [5] 2001 metais analogišką poziciją oficialiai paskelbė ir Kinijos psichiatrų asociacija.[6]

Lietuvos psichinės sveikatos profesinės organizacijos savo pozicijos viešai nėra paskelbusios.

HRC emblema, kai kada seksualinių mažumų naudojama atpažinti vieni kitiems. HRC yra didžiausia Amerikos sąjunga, kovojanti už lygias gėjų bei lesbiečių teises. Tačiau emblemą gali nešioti ir įprastos orientacijos žmonės, pritariantys lygiateisiškumo idėjai.

Homoseksualumo priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu nėra vieningos nuomonės dėl to, kas lemia konkretaus asmens homoseksualumą – egzistuoja genetinės, hormoninės kilmės, taip pat socialinės teorijos.[7] Visuotinai sutariama tik dėl to, kad konkreti lytinė orientacija nusistovi ankstyvame asmens vystymosi etape ir negali būti valingai keičiama.[reikalingas šaltinis] Mokslininkai taip pat nustatė, kad homoseksualus elgesys būdingas ne tik žmonėms, bet ir kitoms gyvūnų rūšims (pvz., pingvinams, šimpanzėms, delfinams). Kai kurių heteroseksualių ir homoseksualių žmonių smegenų tyrimų duomenimis[8], homoseksualumas yra ne įgyjamas, o įgimtas[9], tačiau kol kas neaišku, ar tai lemia genai, ar priklauso nuo hormonų poveikio vaisiui gimdoje.

Zigmundas Froidas darė prielaidas, kad alternatyva tik „įgimtas“ arba tik „įgytas“ yra arba nepilna, arba ne visiškai atitinka tas sąlygas, kurioms esant formuojasi homoseksualumas. Nei „įgimtumo“, nei „įgytumo“ teorijos, anot Froido, nepaaiškina inversijos (taip jis vadino homoseksualumą kaip vieną iš nukrypimų pagal seksualinį objektą) esmės, kadangi pirmuoju atveju tenka paaiškinti, kas būtent žmogui yra įgimta (ir nejaugi jau nuo pat gimimo kūdikis yra susietas su konkrečiu seksualiniu objektu), o antru atveju reikia paaiškinti, ar vien išoriniai veiksniai gali lemti homoseksulios asmenybės formavimąsi, ar reikalingas dar ir kažkoks vidinis asmens atsakas į tuos veiksnius (t. y. kodėl ne visi žmonės tomis pačiomis ar panašiomis sąlygomis tampa homoseksualūs). Taigi galiausiai Froidas daro išvadą, kad seksualinis potraukis ir seksualinis objektas nėra tokie neatsiejami ir kad galbūt iš pradžių seksualinis potraukis egzistuoja pats savaime, nebūdamas nukreiptas į kokį nors konkretų objektą ir nebūdamas pastarojo sukeltas. Be to, Froidas taip pat pažymėjo, kad psichoanalizės požiūriu seksualinio objekto pasirinkimo nepriklausomumas nuo objekto lyties atrodo esąs pirminis, t. y. pirmiausia pasireiškia galimybė laisvai elgtis tiek su vyriškais, tiek su moteriškais lytiniais organais, kas pastebima vaikystėje arba senovės istorijos pirmykštėse bendruomenėse. Kaip įvairių apribojimų pasekmė pasireiškia seksualinio potraukio nukrypimas į vieną arba į kitą pusę, t. y. į homoseksualumą ar heteroseksualumą. Psichoanalizės požiūriu, pabrėžė Froidas, ypatingas vyro susidomėjimas moterimi yra tokia pati mokslinė problema, kurią reikia paaiškinti, o ne savaime suprantamas dalykas. Lemiamas momentas pasirenkant galutinį seksualinį objektą, anot Froido, ateina tik po seksualinės brandos ir galutinę orientaciją nulemia gausybė nepastebėtų ir neištirtų veiksnių, kurie yra iš dalies konstituciniai (vidiniai, kylantys iš savo psichosomatinės konstitucijos), iš dalies išoriniai.[10]

Homoseksualus seksas[taisyti | redaguoti kodą]

Homoseksualūs vyrai užsiima analiniu arba oraliniu seksu, taip pat abipuse masturbacija. Homoseksualios moterys naudoja dvigubus vibratorius (t. y. vibratorius dviem galais), pririšamus vibratorius, stimuliuoja viena kitos makštį pirštais ar ją laižo.

Homoseksualumo paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Visiškai vienareikšmių duomenų nėra, nes daugumoje tyrimų naudojami gana skirtingi homoseksualumo apibrėžimai (pvz., vienais atvejais homoseksualu laikomas žmogus, patyręs orgazmą dėl homoseksualių santykių, kitais atvejais – bet kokių homoseksualių santykių turėjęs žmogus, trečiais – tik žmonės, kurie pripažįsta, kad tos pačios lyties asmenys juos traukia labiau, nei priešingos ir pan.), dalis homoseksualų net ir demokratiškose šalyse nedrįsta pripažinti savo orientacijos, taip pat – dalis tyrimų yra daromi tiesiog tendencingai, siekiant įrodyti itin mažą ar itin didelę homoseksualių asmenų dalį visuomenėje.[reikalingas šaltinis]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 "homosexuality." Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2012.
  2. 2,0 2,1 "Sexual orientation, homosexuality and bisexuality." American Psychological Association. Suarchyvuota nuo originalo 8 Rugpjūtis 2013. Nuoroda tikrinta 2013-08-10.
  3. Frankowski BL. „Sexual orientation and adolescents“. Pediatrics, 113 (6), 1827–32 (June 2004). DOI:10.1542/peds.113.6.1827. PMID 15173519. 
  4. Shoffman, Marc (2006-05-17). "Homophobic stigma - A community cause." Nuoroda tikrinta 2007-05-04.
  5. Freedman, Alfred M (2000-09-01). "Recalling APA's Historic Step." Nuoroda tikrinta 2007-05-04.
  6. The Guardian
  7. "Sexual Orientation and Adolescents." Nuoroda tikrinta 2007-02-23.
  8. http://www.pnas.org/cgi/content/abstract/0801566105v1
  9. http://www.newscientist.com/channel/being-human/mg19826613.900-gay-brains-are-hardwired-at-birth.html
  10. Sigmund Freud, Drei Abhandlungen zur Sexualtheorie, 1905, http://en.wikipedia.org/wiki/Three_Essays_on_the_Theory_of_Sexuality

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Homoseksualumas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka