Pereiti prie turinio

Angela Merkel

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Angela Dorotėja Merkel
vok. Angela Dorothea Merkel
Gimė 1954 m. liepos 17 d. (71 metai)
Vokietija Vokietija, Hamburgas
Sutuoktinis (-ė) Ulrich Merkel (išsisk.),
Joachim Sauer
Vaikai -
Partija Krikščionių demokratų partija (CDU)
Išsilavinimas fizikė (Leipcigo universitetas)
VikitekaAngela Merkel
Parašas

Angela Dorotėja Merkel (vok. Angela Merkel, mergautinė pav. Kasner, g. 1954 m. liepos 17 d. Hamburge) – Vokietijos politikė ir buvusi mokslininkė, buvusi Vokietijos kanclerė (2005–2021 m.), Krikščionių demokratų sąjungos (KDS) vadovė (2000–2018 .m).[1] Ji – pirmoji moteris, ėjusi abi šias pareigas,[2] pirmoji Vokietijos kanclerė, gimusi po Antrojo pasaulinio karo,[3] ir pirmoji Rytų Vokietijos kanclerė po Vokietijos susijungimo[2] (nors iš tiesų ji gimusi Vakarų Vokietijoje).

A. Merkel gimė anglų bei lotynų kalbų mokytojos ir protestantų pastoriaus šeimoje. Joje augo 3 vaikai (brolis ir sesuo). Politikės senelis iš tėvo pusės – lenkų kariškis, kuris persikraustęs į Berlyną pasikeitė pavardę iš Kazmierczak į Kasner.[4]

Baigusi mokyklą, 1973 m. išvyko studijuoti fiziką Leipcigo universitete, 1978 m. įgijo daktaro laipsnį ir pradėjo dirbti Fizikinės chemijos mokslų institute.[5]

Politinė karjera

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į politinę veiklą įsitraukė po Berlyno sienos griūties 1989 m.: įstojo į Demokratinio atsinaujinimo partiją, kuri 1989 m. pab. prisidėjo prie valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos.[6] Pakviesta Lothar de Maiziere, po 1990 m. kovą vykusių rinkimų užėmusio Rytų Vokietijos premjero postą, tapo jo spaudos atstovo pavaduotoja.[5]

Po Vokietijos susivienijimo 1990 metais, išrinkta į Bundestagą nuo Štralzundo-Šiaurės Pomeranijos-Riugeno rajono,[2] esančio Meklenburgo-Pomeranijos žemėje. Vėliau, 1991 m., kanclerio Helmut Kohl paskirta moterų ir jaunimo teisių ministre ir tapo federacijos aplinkos, aplinkosaugos, branduolinės saugos ministre 1994 m. ir tarnavo iki 1998 m.[2] Po KDS koalicijos pralaimėjimo 1998 metais, išrinkta generaline KGS sekretore, o 2000 m. – pirmąja partijos lydere moterimi.[2] Vėliau perrinkta.

Būdama KDS vadove, po 2005 m. rinkimų į Bundestagą tapo kanclere (vėl išrinkta po 2009, 2013 ir 2017 m. rinkimų).[2]

Asmeninis gyvenimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Universitete studijuodama fiziką, susipažino su fiziku Ulrichu Merkeliu. 1977 m. už jo ištekėjo, o 1982 m. išsiskyrė. 1998 m. ištekėjo antrąsyk – už chemijos profesoriaus Joachimo Sauerio.[4]

  1. Government continues as acting government Archyvuota kopija 15 lapkričio 2017 iš Wayback Machine projekto., bundeskanzlerin.de, 24 October 2017
  2. 1 2 3 4 5 6 Angela Merkel. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2024-11-22.
  3. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel istorinį vizitą Dachau memoriale aptemdė kritikų priekaištai. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2024-11-22.
  4. 1 2 Įtakingiausia pasaulio moteris Angela Merkel – apie pirmojo vyro pavardę, lenkiškas šaknis ir šunų baimę. Lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2024-11-22.
  5. 1 2 Angelos Merkel era tęsiasi Archyvuota kopija 2021-06-23 iš Wayback Machine projekto.. Veidas, 2013-10-02. Nuoroda tikrinta 2024-11-22.
  6. Angela Merkel. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-11-22.
Politinis postas
Prieš tai:
Ursula Lehr
Moterų ir jaunimo reikalų ministrė
1991–1994
Po to:
Claudia Nolte
Prieš tai:
Klaus Töpfer
Aplinkos apsaugos ir reaktorių saugos ministrė
1994–1998
Po to:
Jürgen Trittin
Prieš tai:
Gerhard Schröder
Vokietijos kanclerė
2005–2021
Po to:
Olaf Scholz
Prieš tai:
Matti Vanhanen
Europos Vadovų Tarybos pirmininkė
2007
Po to:
José Sócrates
Partijos politinės pareigos
Prieš tai:
Peter Hintze
Krikščionių demokratų sąjungos generalinis sekretorė
1998–2000
Po to:
Ruprecht Polenz
Prieš tai:
Wolfgang Schäuble
Krikščionių demokratų sąjungos pirmininkė
2000–2018
Po to:
Annegret Kramp-Karrenbauer
Prieš tai:
Friedrich Merz
Parlamentinė lyderė CDU / CSU
2002–2005
Po to:
Volker Kauder
Diplomatinis postas
Prieš tai:
Vladimir Putin
8 valstybių grupės pirmininkė
2007
Po to:
Yasuo Fukuda
Akademinės pareigos
Prieš tai:
Jerzy Buzek
Europos kolegijos atidarymo ceremonijos oratorė
2010
Po to:
Giorgio Napolitano