Diskriminacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Crystal Clear app help index.png  Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones.
Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Diskriminacija (lot. discriminare, discriminatio – atskirti, atskyrimas) – teisių suvaržymas arba atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos ir kt. Tai taip pat priemonės, kuriomis valstybė ar kelios valstybės apriboja kurios nors valstybės, jos atstovų ar piliečių, juridinių ir fizinių asmenų teises.

Diskriminacijos formos[taisyti | redaguoti kodą]

Diskriminacija gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Tiesioginė diskriminacija pasireiškia tada, kai dėl rasinės ar tautinės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos su vienu žmogumi elgiamasi ne taip palankiai kaip su kitu tokioje pačioje situacijoje. Tiesioginės diskriminacijos pavyzdys: skelbimas apie laisvą darbo vietą, kuriame nurodoma „neįgaliesiems nesikreipti“.

Netiesioginė diskriminacija – kai neutrali iš pažiūros sąlyga, kriterijus ar praktinė veikla žmones pastato į nepalankią padėtį dėl rasinės ar tautinės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos, išskyrus tuos atvejus, kai tokią praktiką pateisina įstatymu pagrįsti tikslai. Netiesioginės diskriminacijos pavyzdys gali būti darbdavio reikalavimas, kad visi kandidatai į laisvą darbo vietą laikytų kalbos egzaminą, net jei ta kalba nebūtina konkrečiam darbui. Egzaminas gali atmesti tuos žmones, kuriems reikalaujama kalba nėra gimtoji.

Asmens ar asmenų grupės teisių suvaržymas ar atėmimas (teisinės padėties pakeitimas) be objektyviai pateisinamo pagrindo vadinamas negatyviąja diskriminacija. Kraštutinės negatyviosios diskriminacijos formos – apartheidas, genocidas pagal tarptautinę teisę laikomos tarptautiniais nusikaltimais. Nediskriminacijos principą įtvirtino 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Lietuva ją ratifikavo 1995 m.), 1979 m. Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (Lietuva ratifikavo 1994 m.). Autoritarinėse, totalitarinėse valstybėse negatyvioji diskriminacija yra įprastas reiškinys.

Gali būti ir pozityvioji diskriminacija, kai teisinės normos diferencijuotai taikomos vienodus požymius turintiems asmenims ar jų grupėms siekiant pozityvių, visuomenei reikšmingų tikslų. Pozityvioji diskriminacija padidina asmenų ar jų grupių, nepajėgiančių garantuoti savo teisių (neįgaliųjų, vaikų, tautinių mažumų), teisinę apsaugą.

Tarptautinė diskriminacija[taisyti | redaguoti kodą]

Jeigu valstybė ar kelios valstybės apriboja kurios nors valstybės, jos atstovų, juridinių ir fizinių asmenų teises, diskriminuojama valstybė, siekdama apsaugoti savo suverenumą ir priversti gerbti tarptautinės teisės garantuotas teises ir teisėtus interesus, paprastai imasi retorsijos priemonių paveikti kitą valstybę ar valstybių grupę nutraukti diskriminacinę praktiką, nedraugiškus veiksmus.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Dainius Žalimas. Diskriminacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 12 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]