Vikisritis:Fizika
Fizikos vikisritis
Fizika (graikiškai φυσικός (physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas, nuo sub-mikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).
Fizika yra artimai susijusi su matematika. Fizikos teorijos praktiškai visuomet aprašomos matematikos lygtimis. Paprastai matematinis fizikos modelis yra sudėtingesnis nei kitus gamtos mokslus aprašantis matematinis modelis. Esminis skirtumas tarp fizikos ir matematikos yra tas, kad fizikos tyrimų objektas yra materialus pasaulis, kai tuo tarpu matematika tiria abstrakčius dėsnius, nepriklausomai nuo to ar jie turi prasmę materialiam pasaulyje. Tačiau skirtumas nėra visuomet aiškus. Didelė tyrimų dalis yra tarpinė, vadinama matematine fizika, kuri tiria matematinę fizikinių teorijų struktūrą.
Rinktinis straipsnis
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamą krūvį. Elektronai sudaro visų atomų apvalkalus, supančius branduolį. Atrastas 1897 m., pavadinimas „elektronas“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „gintaras“.
XIX a. pabaigoje daugelis fizikų postulavo, kad elektros srovė gali būti sudaryta iš diskrečių elementų, kurie buvo vadinami įvairiais pavadinimais, tarp jų ir elektronais. Kad elektronas yra subatominė dalelė 1897 m. tyrinėdamas katodinių spindulių kolbas atrado J.J. Thomson. Katodinių spindulių kolba yra hermetiškai uždarytas stiklinis cilindras, kuriame yra įtaisyti du elektrodai atskirti vakuumu. Prie elektrodų prijungus įtampą, yra generuojami katodiniai spinduliai. Eksperimentuodamas Thomson atrado, kad neigiamas krūvis negalėjo būti atskirtas nuo spindulių (panaudojant magnetinį lauką), ir kad spindulių kryptis galėjo būti keičiama elektriniu lauku. Jis padarė išvadą, kad šie spinduliai buvo ne bangos, bet srautas neigiamo krūvio dalelių, kurias jis pavadino „korpuskulėmis“. Jis išmatavo, kad jų masės ir krūvio santykis buvo daugiau nei tūkstantį kartu mažesnis nei vandenilio jonų, vadinasi, „korpuskulės“ buvo arba labai didelio krūvio, arba labai mažos masės. Vėlesni kitų mokslininkų atlikti eksperimentai patvirtino pastarąją išvadą. 1909 m. Robert Millikan išmatavo elektrono krūvį.
Fizikas
Nilsas Boras (Niels Bohr, 1885 m. spalio 7 d. – 1962 m. lapkričio 18 d.) – danų fizikas, daug prisidėjęs prie kvantinės mechanikos teorijos vystymo.
Nilso Boro įnašas fizikos srityje:
- Boro atomo modelis
- Elektrono orbitalinis kampinis momentas yra kvantinis dydis; L=nħ.
- Teorija, kad elektronai keliauja diskretinėmis orbitomis aplink branduolį, elemento cheminės savybės labai priklauso nuo elektronų skaičiaus kiekvienoje orbitoje.
- Idėja, kad elektronas galėtų kristi iš aukštesnės energijos orbitos į žemesnės energijos orbitą išspinduliuodamas fotoną (šviesos kvantą). Tai tapo kvantinės teorijos pagrindu.
- Daug dirbo, interpretuodamas kvantinę teoriją.
- Papildomumo principas: dalelių padėties ir greičio sąvokos papildo viena kitą ir gali būti taikomos tik apibrėžtame eksperimentiniame kontekste.
Rinktinė iliustracija
 |
| Vaivorykštė yra optinis ir meteorologinis reiškinys, kai Saulei apšvietus atmosferoje esančius vandens lašelius, danguje atsiranda ištisinė regimojo spektro juosta. Vaivorykštės forma – spalvotas lankas su raudona spalva išorinėje lanko pusėje ir violetine vidinėje lanko dalyje. Dvigubos vaivorykštės atveju (iliustr.) matomas antras, ne toks ryškus lankas, kurio spalvų linijos išsidėsčiusios atvirkštine tvarka. |
Ar žinote, kad…
- …šviesa, greičiu 299.792.458 m/s, gali nukeliauti nuo Žemės iki Mėnulio per 1,2 sekundes?
- …garso greitis vandenyje yra apie 1497 m/s – beveik 4,5 karto didesnis nei ore?
- …kiekvienais metais Mėnulis nutolsta nuo Žemės 3,82 cm?
- …neutroninės žvaigždės tokios tankios, jog vienas šaukštas (5 cm³) svertų daug daugiau, nei visi žmonės Žemėje?
- …pirmoji atominė bomba susprogdinta 1945 m. liepos 16 d. JAV Naujosios Meksikos valstijos dykumoje esančiame Alamogordo poligone?
- …nors Albertas Einšteinas žinomiausias dėl Reliatyvumo teorijos, tačiau Nobelio premiją gavo už fotoefekto išaiškinimą?
- …Neptūnas buvo atrastas dėl savo gravitacinio poveikio Uranui?
Fizikos sritys
Lydinys • Korozija • Kristalografija • Deformacija • Fazės diagrama • Elastingumas • Kietumas • Grūdinimas • Kaitinimas • Agregatinė būsena • Feroelektra • Feromagnetizmas • Izoliacija • Medžiaga • Medžiaga • Metalas • Jungo modulis • Polimeras • Fononas • Pjezoelektrinis efektas • Kvazikristalas • Puslaidininkis • Superlaidininkas • Tribologija • Stiklas • »
Kalorimetras • Šiluminis talpumas • Karno ciklas • Entropija • Būsenos lygtis • Būsenų funkcijos • Idealios dujos • Negrįžtamas procesas • Loi de Joule-Thomson • Termodinamikos dėsniai • Fizikinė statistika • Maksvelo ir Bolcmano statistika • Temperatūra • Molekulinė kinetinė teorija • Fazinis virsmas • Būsenos kitimas • »
Atomas • Vandenilis • Bozė-Einšteino kondensatas • Elektronų konfigūracija • Elektronų apvalkalas • Aufbau principas • Fermioninis kondensatas • HOMO/LUMO • Kvantinis skaičius • Atominis skaičius • Spektrinės linijos • Elektroninio ryšio struktūra • »
Branduolys • Neutronas • Protonas • Atominis skaičius • Izotopas • Izotopų lentelė • Pusėjimo trukmė • Radioaktyvumas • α • β ir γ • Apsauga • Terapija • Datavimas • Branduolinė energija • Branduolinė reakcija • Branduolio dalijimasis • Branduolių sąlaja • »
Didysis sprogimas • Van Aleno radiacinis žiedas • Kosmologija • Žvaigždžių evoliucija • Reliktinis spinduliavimas • Gravitacinis lęšis • Čandrasekaro riba • Žvaigždėdara • Nukleosintezė • Juodoji skylė • Saulės vėjas • »
Seismologija • Giromagnetizmas • Magnetosfera • Vidaus geofizika • Žemės magnetinis laukas • Okeanografija • »
Cheminė kinetika • Elektrochemija • Cheminis ryšys • Branduolinių magnetinis rezonansas • Spektroskopija • Termochemija • »
Autosusirinkimas • Mikroelektronika • Minatec • Nanomedžiagos • »
Optinė elektronika • Optronika • Elektrooptinis efektas • Elektronika • Optika • Dalelių krūvių optika • Šviesolaidis • »
Elektroninis filtras • Elektroninė lempa • Elektronikos simboliai • Elektroninis stiprintuvas • Analoginė elektronika • Mikroelektronika • Skaitmeninė elektronika • »
Pagrindinės sąvokos
Dimensijų analizė • Laukas • Fundamentalios fizikos konstantos • Energija • Erdvė • Materija • Matavimo vienetas • Simetrija • Laikas • Vienetas • »
Spektrinė analizė • Vektorinis skaičiavimas • Reliatyvistiniai skaičiavimai • Nepilnos diferencialinės lygtys • Diferencialinė lygtis • Matrica • Groupe de Lie • Bendrosios reliatyvumo teorijos matematika • Konvoliucija • Koordinačių sistema • Tenzorius • Furjė transformacija • »
Spalva • Difrakcija • Bangos-dalelės dualumas • Interferencija • Lazeris • Lūžimo dėsnis • Šviesa • Geometrinė optika • Impulso optika • Optronika • Fotonas • Prizmė • Lūžimas • Atspindys • »
Magnetas • Magnetinis laukas • Elektrostatika • Maksvelo lygtys • Elektromagnetinė jėga • Bangolaidis • Elektromagnetinė indukcija • Milžiniškas magnetorezistorius • Elektromagnetinė banga • Fotonas • Radijas • »
Garsas • Doplerio efektas • Pagrindinis dažnis • Harmonika • Aidas • Dažnių spektras • Harmonikų spektras • Išsibarstymas • Garso greitis • »
Šriodingerio katė • Šriodingerio lygtis • Jungo eksperimentas •Kelio integralas • Hamiltono mechanika • Bra-ket notacija • Operatoriai • Dalelė dėžėje • Paulio draudimo principas • Sukinys • Kvantinė teleportacija • Trikdymo teorija • »
Dalelių greitintuvas • Bozonas • Higso bozonas • Kvantinė elektrodinamika • Elektronas • Fermionas • Gliuonas • Standartinis modelis • Neutrinas • Elementarioji dalelė • Fotonas • Kvarkas • Kvantinė lauko teorija • barioninis skaičius • leptoninis skaičius • »
E=mc2 • Maikelsono-Morlio eksperimentas • Erdvėlaikis • Gravitacija • Gravitacinės bangos • Dvynių paradoksas • Kopėčių paradoksas • Lygiavertiškumo principas • Bendroji reliatyvumo teorija ir Specialioji reliatyvumo teorija • Pasaulio linija • Vienalaikiškumo reliatyvumas • Šviesos greitis • Šviesos riba • »
Elektromagnetizmas • Gravitacija • Ciklinė kvantinė gravitacija • Fundamentalioji sąveika • Silpnoji sąveika ir Stiprioji sąveika • Supersimetrija • Stygų teorija ir Superstygų teorija • M teorija • Styga • Calabi-Yau vamzdynas • Brana • »
Įtempimas - ištempimas • Padalijimo funkcija • Bolcmano formulė • Grupių renormalizacija • Brauno judėjimas • Bose-Einšteino statistika • Fermi-Dirako statistika • Būsenos kitimas • »
Kinematika • Dinamika • Kinetinė energija ir Potencinė energija • Mechaninis darbas • Jėga • Momentas • Jėgos momentas • Niutono dėsniai • Masė • Harmoninis osciliatorius • Frenet–Serret formulės • Statika • Greitis • »
Skysčių dinamika • Vide • Puazeilio ir Hagenso dėsnis ir Laminarinis tekėjimas • Venturi efektas • Navier-Stokso lygtys • Nespūdus skystis • Hidrostatika • Hidrodinamika • Reinoldso skaičius • Archimedo dėsnis • Slėgis • Bernulio dėsnis • Klampumas • »
