Spalva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Matomo šviesos spektro spalvos.

spalva bangos ilgis dažnis
raudona ~ 625–740 nm ~ 480–405 THz
oranžinė ~ 590–625 nm ~ 510–480 THz
geltona ~ 565–590 nm ~ 530–510 THz
žalia ~ 500–565 nm ~ 600–530 THz
žydra ~ 485–500 nm ~ 620–600 THz
mėlyna ~ 440–485 nm ~ 680–620 THz
violetinė ~ 380–440 nm ~ 790–680 THz

Ištisinis spektras

Kompiuterio „spektras“

Spalva – pojūtis, kurį žmogui formuoja specifinė spalvinės regos sistemos organizacija.[1] Spalva taip pat yra objektų ar šviesos šaltinių savybė. Spalva nusako atspalvio vietą spektre: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, violetinė – kaip vaivorykštėje.

Kadangi spalvos susilieja viena su kita, pavyzdžiui, tamsiai mėlyna per violetinę palaipsniui pereina į raudoną, jas geriausia pateikti spalvų apskritimo forma, tolydžiu spalvų spektru. Spalvų apskritimas yra padalintas į 24 sektorius, kurių kiekvienas ženklinamas raidėmis nuo A iki Z. Kiekvienas sektorius yra padalintas į 10 mažesnių sektorių, pažymėtų skaičiais nuo 0 iki 9. Tai leidžia išskirti 240 skirtingų spalvų.

Pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spalvos turi daug pavadinimų. Yra žodžių, reiškiančių tik specifinę spalvą (pvz., žydra), tačiau daugelis spalvų vadinamos žodžiais, reiškiančiais vieną ar kitą daiktą, turintį būdingą spalvą. Vienais atvejais – tai dailėje naudojamų pigmentų pavadinimai (pvz., ultramarinas, ochra), kitais atvejais – augalus ar kitus daiktus reiškiantys žodžiai (pvz., rožinė, oranžinė spalvos).

Skirtingose kalbose neretai skiriasi žodžių, naudojamų spalvoms apibrėžti kiekiai: pvz., anglų kalba neturi žodžio žydrai spalvai, o lietuvių kalba neturi žodžio citrinų žaliai (angl. lime).

Spalvų kalibravimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spalva Kodas Išvaizda
Balta FFFFFF
Juoda 000000
Ruda 995500
Vyšninė spalva 881133
Purpurinė 800080
Rožinė FF00AA
Raudona FF0000
Oranžinė FF8800
Geltona FFDD00
Citrininė EEFF11
Citrininė žalia AAFF00
Salotinė 00FF88
Žalia 00CC00
Alyvuogių spalva 889900
Elektrinė spalva 00BBBB
Turkio žalia 00DDCC
Turkio spalva 00CCEE
Ciano spalva 00FFFF
Žydra 7FFFFF
Mėlyna 0000FF
Ultramarinas 2200CC
Indigas 003377
Šviesiai violetinė FF00GG
Violetinė 8A2BE2
Norima spalva Monitoriuje Spausdintuve
     
     
     
     
     

Dažniausiai naudojamos spalvų reikšmės nebūna absoliutinės – spaustuvėse naudojami dažai gali nežymiai skirtis, priklausomai nuo partijos, spausdintuvų dažai – nuo spaustuvėje naudojamų, monitorių liuminoforų skleidžiama spalva – priklausomai nuo kineskopo gamintojo.

Negana to, skiriasi ir spalvų atkūrimo sistema: monitoriuose naudojama RGB veikia kitaip, nei spaudoje naudojama CMYK, ir šias spalvas iš vienos į kitą pervesti gana keblu.

Galų gale, problemą galutinai supainioja netiesinis spalvos kitimas: pvz., spaudoje skirtingų spalvų dažai gali būti nevienodo skaidrumo – dėl to, esant mažam padengimui (šviesi spalva), gali dominuoti vienas iš dažų, o esant dideliam padengimui (tamsi spalva) gali dominuoti kitas. Panašias problemas sukelia ir daugelio monitorių netobulumai bei naudojami kontrasto didinimo metodai: spalvos, kurios nurodomos, kaip gana skirtingos, monitoriuje gali atrodyti vienodai, tuo tarpu kiti, labai nežymūs spalvų skirtumai, gali atrodyti, kaip labai dideli.

Bandant išspręsti šias problemas, buvo sukurtos kelios spalvų kalibravimo sistemos, pagrįstos etaloninių spalvų lentelėmis. Šiuo atveju, tam tikra įmonė spausdina spalvų šablonus (indeksus), kurie (bendru susitarimu) laikomi besąlygiškai teisingais. Monitoriai, spausdintuvai ir t. t. būna kalibruojami, naudojantis tokiu šablonu, kad ta pati spalva vienodai atrodytų, ją atkuriant visais įrenginiais. Dažniausiai naudojamos Pantone ir Kodak spalvų kalibravimo sistemos, o reguliuojant spalvas kompiuteriuose, naudojama speciali programinė įranga, leidžianti sukurti atitikmenis tarp kelių šimtų ar tūkstančių spalvų, nurodytų šablonuose bei spalvų, kurias atkuria monitorius, spausdintuvas, skeneris ar fotoaparatas.

Spalvų įtaka žmogui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nustatyta, kad spalvos veikia žmogaus savijautą. Pavyzdžiui, išbandyta, kad melsva spalva sukelia šalčio jausmą, net jei tokia spalva išdažytoje patalpoje būtų kambario temperatūra (~24 °C). Tokios pačios temperatūros geltoname kambaryje gali būti per šilta. Taip pat manoma, kad spalvos turi įtakos atsirandant įvairiems negalavimams, ligoms ar su jais kovojant. Dar antikos laikais taikyta spalvų terapija, kurios tikslas – padėti išgyti nuo kai kurių ligų ar atstatyti dvasinę pusiausvyrą.

Kartais pagal mėgstamas ar nemėgstamas spalvas sprendžiama apie žmogaus charakterį. Pavyzdžiui, laikoma, kad žalią spalvą mėgstantys žmonės yra atkaklūs, kritiškai vertina aplinkybes, nesvyruoja priimant svarbius sprendimus, o nemėgstantys – apatiški, dažnai jaučiasi nuskriausti.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Egidijus Norvaišas. Spalva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 333-334 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Pagrindinės spalvos
Juoda Pilka Balta Žydra Mėlyna Violetinė
           
Ruda Raudona Rausva Geltona Oranžinė Žalia