Dalelių fizika
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Dalelių fizika – fizikos sritis, tirianti elementariausias materijos ir spinduliavimo sudedamasias dalis ir jų tarpusavio sąveikas. Dauguma elementariųjų dalelių labai retai aptinkamos gamtoje, todėl jos sukuriamos ir stebimos dalelių greitintuvuose.
Dalelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiuolaikinė fizika daugiausia dėmesio skiria elementariosioms (subatominės masės) dalelėms:
- Atomą sudarančioms dalelėms – protonui, neutronui, elektronui, kurie dar yra sudaryti iš kvarkų.
- Spinduliuotės ir sklaidos procesų skleidžiamų subdalelių, tokių kaip fotonas, neutrinas, miuonas, ir didelis spektras egzotiškųjų dalelių. Šios dalelės aptinkamos kosminėje spinduliuotėje arba sukuriamos ir aptinkamos dalelių greitintuvais.
Svarbiausios dalelių savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dalelių fizikos tiriamos elementariosios dalelės paklūsta kvantinės mechanikos principams. Svarbiausios dalelų savybės yra:
- Masė. Dalelių masę priimta matuoti energijos vienetais – megaelektronvoltais (MeV).
- Sukinys. Sukinys s matuojamas Planko konstantos vienetais. Įvairių dalelių sukinys yra trupmeninis arba sveikasis skaičius. Pagal tai skirstoma daleles į:
- Fermionai. Sukinys trupmeninis (1/2, 3/2). Aprašo Fermio ir Dirako statistika. Šiai grupei priklauso leptonai ir barionai. Fermionams galioja Paulio draudimo principas – du tapatūs fermionai (pvz., du elektronai), negali būti tos pačios būsenos.
- Bozonai. Sukinys sveikas skaičius (0, 1, 2). Aprašo Bozė ir Einšteino statistika.
- Elektrinis krūvis. Matuojamas elemetaraus krūvio vienetais e.
- Erdvinis lyginumas. Kvantinėje mechanikoje dalelės aprašomos bangine funkcija (Šredingerio lygtis), jei atliekant erdvinę inversiją funkcijos ženklas pakinta, tai erdvinis lyginumas neigiamas (fermionai), jei nepakinta – teigiamas (bozonai).
- Barioninis krūvis.
- Leptoninis krūvis.
- Izotopinis sukinys.
- Keistumas S.
- Hiperkrūvis.
Fundamentaliosios jėgos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinės teorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiuo metu labiausiai plėtojamos dalelių fizikos teorijos yra šios: standartinis modelis, superstygų teorijos.
Šiais laikais elementariųjų dalelių klasifikacijai naudojamas standartinis modelis, aprašantis stipriąsias bei silpnąsias elektromagnetinės prigimties fundamentaliąsias jėgas.
Tyrimų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Idėja, kad materija susideda iš elementariųjų dalelių, vėliausiai atsirado VI a. pr. m. e. Atomizmą ir elementariųjų dalelių prigimtį (materializmą) nagrinėjo senovės graikų filosofai Leukipas, Demokritas ir Epikūras; Viduramžių mokslininkai Alhazenas, Avicena, Algazelis; ankstyvieji moderniųjų laikų Europos fizikai Pjeras Gasendis, Robertas Boilis bei Izaokas Niutonas. Ankstyvieji dalelių tyrinėjimai vyko abstrakčiai, remiantis filosofiniu aiškinimu, o ne eksperimentavimu bei empiriniu stebėjimu.
|