Pereiti prie turinio

Šviesolaidis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šviesolaidžiai

Šviesolaidis – labai plonos (apie 1/200 mm skersmens) stiklo gijos ar gijų kabelis. Tai cilindrinis dielektrinis bangolaidis, kuriuo dėl visiško vidaus atspindžio išilgai ašies perduodama šviesa.

Šviesolaidžių gamyba ir taikymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šviesolaidžiai dažniausiai gaminami iš stiklo (aukštos kokybės silicio oksido SiO2). Kartais įmaišant nežymų kiekį priemaišų, dažniausiai B, Ti, Ge ir pan. Technikoje šviesolaidžiais perduodama informacija, tikrinamas branduolinio reaktoriaus vidus, jie naudojami sunkiai prieinamoms vietoms apšviesti ir apžiūrėti. Medicinoje jais tiriamas skrandis, plaučiai ir kiti vidaus organai.

Šviesolaidžio sandara

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • šerdis
  • apvalkalas
  • apsauginis sluoksnis

Skaidulinių šviesolaidžių tipai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šviesolaidžių tipai.
  • daugiamodžiai
    • laiptinio lūžio rodiklio
    • gradientinio lūžio rodiklio
  • vienamodžiai
  • poliarizaciją išlaikantys

Šviesolaidžių pranašumai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • didelis šviesos nešantysis dažnis leidžia perduoti didelį informacijos kiekį
  • dideli atstumai
  • atsparumas trikdžiams