Prizmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Trikampė prizmė, išsklaidanti baltos šviesos pluoštą

Prizmė (gr. πρίσμα, prisma 'supjaustyta') – erdvinė figūra iš stiklo. Prizmės būna įvairios formos (trikampės, keturkampės ir pan.).

Reiškinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siauras baltos šviesos pluoštas nukreiptas į trikampę stiklinę prizmę. Per prizmę perėjusi šviesa suskyla įvairiomis spalvomis. Jų išsidėstymas nėra bet koks: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė. Balta šviesa suskyla, nes ji yra sudėtinė, ji sudaryta iš skirtingų spalvų šviesos pluoštų (skirtingi bangos ilgiai), kurių kiekvienas, eidamas per prizmę, lūžta nevienodai. Mažiausiai nuo pirmojo kelio nukrypsta raudonieji spinduliai, daugiausia – violetiniai (kuo didesnis bangos ilgis, tuo lūžio rodiklis mažesnis, todėl spindulys mažiau lūš pereidamas prizmę ir atvirkščiai). Jeigu prizmės suskaidytą į pluoštelius šviesą nukreipsime į kitą trikampę prizmę, pastatytą atvirkščiai pirmąjai, vėl išvysime baltą šviesą.


Vikiteka