Hidrostatika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Hidrostatika fizikos šaka, tirianti nejudančių skysčių pusiausvyrą, jame panirusių ar plūduriuojančių kūnų ir skysčio sąveiką. Hidraulika tiria skysčių dėsningumus ir jų panaudojimą darbui atlikti. Skysčių dinamika aprašo judančių skysčių dėsningumus.

Statinis slėgis[taisyti | redaguoti kodą]

Slėgis skystyje yra izotropinis – veikiantis visomis kryptimis vienodai. Šią koncepciją pirmą kartą suformulavo prancūzų matematikas ir filosofas Blezas Paskalis 1647 metais. Dabar šis dėsningumas dažnai vadinamas Paskalio dėsniu.

Hidrostatinis slėgis[taisyti | redaguoti kodą]

Skysčio stulpo slėgis yra aprašomas tokia formule:

\ P = \rho g h

Čia:

P – hidrostatinis slėgis, matuojamas paskaliais,
ρ – skysčio tankis (kilogramais kubiniame metre);
glaisvojo kritimo pagreitis (metrais per sekundę kvadratu);
h – skysčio stulpo aukštis (metrais)

Atmosferos slėgis[taisyti | redaguoti kodą]

Idealiųjų dujų dėsnis teigia, kad homogeniškos atmosferos tankis yra aprašomas tokia formule:

\ \rho\ (h)=\rho\ (0) e^{-Mgh/RT}

Čia:

glaisvojo kritimo pagreitis
TTemperatūra
RUniversalioji dujų konstanta (8,314 J/mol K)
MMolinė masė
ρTankis
h – Aukštis

Plūdrumas[taisyti | redaguoti kodą]

Plūduriuojančių arba panardintų kūnų sąveiką su skysčiu nusako Archimedo dėsnis, teigiantis, kad kūnas bus veikiamas keliančios jėgos, proporcingos kūno išstumiamam skysčio svoriui:

F_\mathrm{A} = - \rho V g \,

Čia

\rho \, – skysčio tankis;
V – kūno panardintos dalies tūris;
glaisvojo kritimo pagreitis. Minusas reiškia, kad Archimedo jėga nukreipta priešinga nei laisvojo kritimo pagreitis kryptimi.

Kūnas skęsta, jei jo tankis yra didesnis už skysčio tankį.

Paviršiaus įtempimas[taisyti | redaguoti kodą]

Paviršiaus įtempimo jėgos sąlygoja kapiliarinius reiškinius – skysčių gebėjimą kilti (drėkinantys skysčiai) arba nusileisti (nedrėkinantys skysčiai) kapiliaruose – mažo skersmens vamzdeliuose.