Brana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stygų teorija
Pagrindinės temos
Superstygų teorija
Teorijos
Bozoninė stygų teorija
M teorija
I tipo stygos · II tipo stygos
Heterotinės stygos
Stygų dvilypumas
Stygų lauko teorija
Sąvokos
Styga · Brana
Susijusios temos
Supersimetrija · Supergravitacija · Kvantinė gravitacija

Brana arba p-brana yra tam tikra matematinė koncepcija stygų teorijoje, (daugiausia M teorijoje). Kintamasis p nurodo branos dimensiją. Pavyzdžiui, 0-brana primena taškinę dalelę, tik turi visiškai kitokias savybes; 1-brana yra styga; 2-brana – tam tikra membrana. Nuo šio termino ir kilo įvairias dimensijas galinčios turėti struktūros pavadinimas „brana“.

Kiekviena brana, sklisdama erdvėlaikiu, „brėžia“ p+1 dimensijos pasaulinį tūrį.

Iki M teorijos manyta, jog egzistuoja tik viena fundamentinė visatos sudedamoji dalis – styga (1-brana). M teorija, sujungusi penkias superstygų teorijas, pridėjo dar vieną, tik šį kartą daugiamatę sudedamąją dalį – braną. Šie objektai nepasireiškia perturbacijos teorijoje.

Stygų teorijoje nagrinėjamos kelių rūšių branos (tai susiję su skirtingomis superstygų teorijomis). Dažniausiai nagrinėjamos:

  • fundamentinė styga ir (fundamentinės IIA stygos) magnetinis dvynys NS5-brana[1].
  • D-branos (arba D-p-brana, kai siekiama nurodyti erdvinę dimensiją) – tam tikra branos užpildyta sritis, kurioje juda atviros stygos galai. Remiantis supersimetrija gali egzistuoti ir stygos, kurių vienas galas pritvirtintas vienoje branoje, kitas – kitoje[2].
  • M2-brana (11 matmenų supermembrana M teorijoje[1]) ir magnetinis dvynys M5-brana[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 John Schwarz. From Superstrings to M Theory, Physics Reports, tomas 315, 1999.
  2. P. K. Townsend. Four Lectures on M-theory, 1996.