Magnetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Strypelio pavidalo magneto lauko linijos
Strypelio formos magnetas

Nuolatiniais magnetais arba magnetais vadinami ilgai neišsimagnetinantys kūnai. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos – feromagnetikai. Tai geležis, nikelis, kobaltas. Dėl elektronų sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys (domenai). Magnetiniame lauke jų įsimagnetinimas suvienodėja (kryptis pasidaro maždaug vienoda), ir visas kūnas tampa nuolatiniu magnetu. Nuolatinis magnetas, kaip ir ritė, kuria teka elektros srovė, turi du polius: šiaurinį ir pietinį. Vienodi magnetų poliai vienas kitą traukia, o skirtingi – stumia. Nuolatiniai magnetai būna įvairių formų: strypiniai, pasagiškieji, žiediniai, apvalieji ir t. t. Paprasčiausias nuolatinis magnetas yra magnetinė rodyklė.


Commons-logo.svg

Vikiteka