Superstygų teorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Stygų teorija |
| Pagrindinės temos |
| Superstygų teorija |
| Teorijos |
| Bozoninė stygų teorija M teorija I tipo stygos · II tipo stygos Heterotinės stygos Stygų dvilypumas Stygų lauko teorija |
| Sąvokos |
| Styga · Brana |
| Susijusios temos |
| Supersimetrija · Supergravitacija · Kvantinė gravitacija |
Supersimetrinių stygų teorija arba sutrumpintai superstygų teorija – teorija, siekianti paaiškinti visas gamtos daleles ir fundamentines jėgas modeliuodama jas kaip supersimetrinių stygų vibracijas. Superstygų teorija yra viena iš stygų teorijos versijų, jungianti fermionus ir supersimetriją.
Teorinėje fizikoje susirūpinimą kėlė atskirų penkių stygų teorijų egzistavimas. Problema buvo išspręsta praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje Antrosios superstygų revoliucijos metu, kai buvo atrastos sąsajos tarp visų teorijų ir sukurta pamatinė M-teorija.
Penkios superstygų teorijos:
- I tipo stygų teorija.
- II tipo stygų teorijos:
- IIA tipo styga,
- IIB tipo styga.
- Heterostygų teorijos:
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
Šis straipsnis apie fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
