Higso bozonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Higso bozonas
Struktūra: elementarioji dalelė
Šeima: bozonas
Statusas: hipotetinė
Teorizuota: 1964 m., P. Higsas, F. Englertas, R. Broutas, G. S. Guralnikas, C. R. Hagenas ir T. W. B. Kiblis
Atrasta: 2012 m. liepos 4 d.
Simbolis: H0
Masė: 125.3 ± 0.4 (stat) ± 0.5 (sys) GeV/c2, 126.0 ± 0.4 (stat) ± 0.4 (sys) GeV/c2
Sukinys: 0

Higso bozonas (H0) – hipotetinė masyvi skaliarinė elementarioji dalelė, numatyta standartinio modelio dalelių fizikoje. Dalelė, kuri gali būti Higso bozonas, eksperimentiškai aptikta 2012 m. liepos 4 dieną. Higso bozonas turi pagrindinį vaidmenį aiškinant likusių elementariųjų dalelių masės prigimtį, o tiksliau, skirtumą tarp bemasio fotono ir reliatyviai sunkių W ir Z bozonų.

Higso mechanizmo teoriją, nusakančią masę vektoriniams bozonams, pirmą kartą 1964 m. iškėlė Peterio Higso, Fransua Anglerto ir Roberto Brauto, kurie dirbo prie Philip Anderson ir nepriklausomai veikusių Gerald Guralnik, Karlo Hageno, Tomo Kiblio idėjos.[1].

Savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Standartinis modelis teigia, jog egzistuoja tam tikras Higso laukas, užpildantis visą aplinkui esančią erdvę. Su šiuo lauku sąveikaudamos elementariosios dalelės ir įgyja masę: dalelės, stipriai sąveikaujančios su Higso lauku, įgyja didelę masę, o dalelės, kurios su lauku sąveikauja silpnai, įgyja mažą masę. Higso bozonas yra Higso lauko kvantas.

Higso bozonas neturi sukinio ir krūvio.

2011 metų gruodžio 13 dieną Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo detektorių ATLAS ir CMS duomenimis, Higso bozono masė turėtų būti tik 116–130 GeV (ATLAS) arba tik 115–127 GeV (CMS) ribose (Elementariųjų dalelių fizikoje plačiai paplitusi praktika masę išreikšti per energiją, nes gerai žinoma, kad E=mc²). Kitos galimos masės atmestos su 95% reikšmingumo lygmeniu. Nors stebimas įvykių perteklius ties 124 GeV (CMS) ir 125-6 GeV (ATLAS), kuris gali būti Higso bozono pasireiškimas, tačiau tai galėtų būti ir registruojami triukšmai. Gautas įvykių pertekliaus reikšmingumo lygmuo atitinka 2.6 sigma (CMS) ir 3.6 sigma (ATLAS). Nors, atrodytų, tai jau gana didelis reikšmingumas, tačiau elementariųjų dalelių fizikoje 3 sigma laikomas įrodymu, kad dalelė galėtų egzistuoti ir tik 5 sigma būtų pagrindimas, jog dalelė tikrai egzistuoja.[2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. G. S. Guralnik, C. R. Hagen ir T. W. B. Kibble. Global Conservation Laws and Massless Particles. 1964, Physics Review Letters 13
  2. "Detectors home in on Higgs boson", Nature News, 13 December 2011.